Alergijos maistui diagnostikos etapai

2019 5 balandžio d.

Kaip yra diagnozuojama maisto alergija vaikams?

Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Diagnozuoti alergiją maistui padeda:

  • anamnezė;
  • diagnostiniai alerginiai mėginiai;
  • eliminacinė dieta;
  • provokaciniai oraliniai mėginiai.

Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas – gydytojas vaikų alergologas arba alergologas ir klinikinis imunologas.

Supaprastinta alergijos maistui diagnostikos schema pateikta nuotraukoje. 

Alergijos maistui diagnostikos etapai

Kaip yra diagnozuojama maisto alergija vaikams

Gerai surinkta anamnezė leidžia įtarti, kad simptomus ligoniui galėjo lemti alergija maistui. Apklausiant ligonį būtina išsiaiškinti:

  • simptomų pobūdį;
  • kiek laiko praeina nuo įtariamojo produkto suvalgymo iki simptomų atsiradimo;  
  • produkto kiekį, sukeliantį simptomus;
  • kaip dažnai įtariamasis produktas būna susijęs su simptomais;
  • kada simptomų atsirado pirmą kartą ir paskutinio pasireiškimo laiką;
  • kitų veiksnių (pvz., fizinio krūvio) ryšį su maisto valgymu ir simptomų atsiradimu.

Kitos ligonio ligos, taip pat jo šeimos narių alerginės ligos padeda įtarti esančių simptomų alerginę kilmę. Išaiškinti tam tikrą alergeną padeda maisto dienynas, kuriame kruopščiai surašomi visi maisto produktai (pageidautina ir jų sudėtinės dalys), kuriuos ligonis (arba žindanti motina) valgė paskutines dvi savaites. 

Anamnezės privalumai:

  • gerai surinkta anamnezė padeda planuoti būsimus diagnostinius mėginius;
  • ji padeda įtarti nuo IgE priklausomas greitojo tipo klinikines reakcijas, ypač jei vaikui suvalgius vieną produktą po kelių minučių atsiranda ūminių sisteminių reakcijų.

Anamnezės trūkumai:

  • sunku įtarti galimus alergenus, jei simptomai yra nuolatiniai;
  • sunku nustatyti maisto alergeną, kai vyrauja lėtojo tipo reakcijos.

Vertinant vien anamnezės duomenis įtartas alergenas provokaciniais oraliniais mėginiais  patvirtinamas tik 30–40 % atvejų. 

PASIDALINTI

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie alerginės kilmės atopinį dermatitą

Ar maistas visada daro įtaką bėrimų atsiradimui? Ar alerginės kilmės atopiniam dermatitui svarbus odos drėkinimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako prof. dr. Odilija Rudzevičienė.

Skaityti daugiau
skaityti 5 minutes

Padidėjęs nealerginis jautrumas maistui arba maisto netoleravimas. Kas tai?

Nepageidaujamomis reakcijomis į maistą vadinamos visos neįprastos reakcijos, kurios atsiranda suvalgius tam tikro maisto produkto ar maisto priedo. Šios reakcijos skirstomos į alergiją maistui (ją sukelia imuniniai mechanizmai) ir į padidėjusį nealerginį jautrumą maistui, kurio nesukelia imuniniai mechanizmai.

Skaityti daugiau
skaityti 5 minutes

Alerginiai testai. Kada atliekamas odos lopo testas?

Odos lopo mėginys (OLM) su maisto alergenais – neinvazinis tyrimas, padedantis diagnozuoti alergiją maistui, kuriai daugiausia būdingos vėlyvos klinikinės reakcijos.

Skaityti daugiau
skaityti 2 minutes