2020 3 kovo d.
Dažniausiai vokų egzema atsiranda dėl kontaktinio dermatito. Ją gali sukelti tiesioginis dirginantis medžiagos poveikis arba kontaktas su alergenu.
Dažniausios priežastys:
Medžiagos gali patekti tiesiogiai jas tepant ant vokų arba netyčia, prieš tai tepant kitas vietas ir vėliau nenuplovus rankų palietus vokų odą.
Vokų egzema dažniausiai pasireiškia žmonėms turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis (kontaktinis dermatitas, alerginis rinokonjuktyvitas („šienligė“), alerginė bronchinė astma) ir tiems, kurie turi sausą odą, sirgę ar serga atopiniu dermatitu, kontaktiniu dermatitu ar kitais dermatitais. Bėrimai vokuose gali atsirasti ir sergant tokiomis odos ligomis, kaip žvynelinė ar seborėjinis dermatitas.
Taip pat tiems, kurie dažnai turi kontaktą su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (kirpėjai, manikiūro meistrai, mechanikai, medikai, odontologai, farmacininkai ir pan).
Neretai odą sudirgina mechaninis dirginimas, todėl reikėtų kuo mažiau traumuoti vokų odą, netrinti, makiažo valymui rinktis švelnias medžiagas ir priemones. Pradedant naudoti naują kosmetiką pradžioje ją pabandyti, patepti nedidelį odos plotą ir vieną dieną pastebėti ar toje vietoje neatsiras bėrimas, paraudimas ar perštėjimas.
Vokų oda parausta, patinsta, vėliau gali pleiskanoti, susidaryti skausmingi įtrūkimai, odą niežti, kartais peršti. Jei vokų egzema sukelta dirginančių medžiagų, ji atsiranda tik tose vietose, kur buvo traumuota. Jei žmogus yra alergiškas, bėrimai atsiranda ne tik kontakto vietoje, bet gali išplisti į kitas odos vietas. Pavyzdžiui, nusidažius plaukus plaukų dažais, kuriuose yra alergizuojanti medžiaga, išberia ne tik galvos, bet ir vokų odą, kur kontakto nebuvo.
Rekomenduojama vokų odą drėkinti su akių srities odai skirtais kremais, pageidautina, kad kremai turėtų mažiau sudėtinių dalių. Jei yra nustatyta alergija (sensibilizacija) kuriai nors cheminei medžiagai ar medžiagoms, jų namų ar darbo aplinkoje neturi būti (kosmetika, kremai, valikliai ir pan.).
Atsiradus bėrimams būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą ir reikiamus tyrimus (alerginius testus).
Atsiradus vokų egzemos bėrimams yra skiriami uždegimą mažinantys vaistai -gliukokortikosteroidai (trumpas, kelių dienų gydymo kursas) ir/ arba kalcineurino inhibitoriai (esant reikalui galima tepti ilgiau), niežėjimą mažina antihistamininiai vaistai (antialerginiai vaistai), kartais sunkiais atvejais reikalingas sisteminis gydymas (geriami ar leidžiami vaistai). Paūmėjus egzemai gali padėti vėsūs kompresai, pavyzdžiui, su juoda ar ramunėlių arbata (jei žmogus nėra alergiškas), taip pat reikia nepamiršti ir odą drėkinti, ypač atsiradus sausumui ir pleiskanojimui. Odą gali nuraminti ir neriebūs kremai turintys cinko.
Emolientai, dar vadinamieji drėkinamieji kremai – tai medžiagos tepamos ant odos ir skirtos odos drėkinimui. Emolientai naudojami ne tik kasdienei odos priežiūrai, bet yra ir daugelio odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, žvynelinė, kontaktinis dermatitas ir kt. gydymo pagrindas. Taip yra todėl, kad sudrėkinus odą, mes užtikriname ir pagrindinę jos funkciją – apsaugą.
Skaityti daugiauDidžiai daliai sergančių atopiniu dermatitu vasaros metu odos būklė pagerėja dėl priešuždegiminio saulės spindulių poveikio. Tačiau karštis skatina prakaitavimą, o prakaitas gali sudirginti odą, ypač tose srityse, kur oda trinasi (raukšlės, rūbų kraštas). Karštomis dienomis rekomenduojama dėvėti neaptemptus, o laisvus, natūralaus pluošto (lininiai, šilkiniai, medvilniniai) rūbus.
Skaityti daugiauAtopinis dermatitas gali būti paveldėtas. Kartais stebimasi, kad daug vaikų serga šia liga ir tais atvejais, kai šeimoje daugiau niekas neserga alerginėmis ligomis. Bet jei geriau paieškotume, išsiaiškintume, kad vis tiek vienas ar kitas sausą odą turintis žmogus šeimoje yra.
Skaityti daugiau