2020 28 gruodžio d.

Emolientai – atopinio dermatito gydymo pagrindas

Emolientai, dar vadinamieji drėkinamieji kremai – tai medžiagos tepamos ant odos ir skirtos odos drėkinimui. Emolientai naudojami ne tik kasdienei odos priežiūrai, bet yra ir daugelio odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, žvynelinė, kontaktinis dermatitas ir kt. gydymo pagrindas. Taip yra todėl, kad sudrėkinus odą, mes užtikriname ir pagrindinę jos funkciją – apsaugą.

Emolientai gaminami įvairiomis formomis – geliai, kremai, losjonai ar tepalai. Jų pasirinkimas yra labai individualus ir priklauso nuo odos sausumo, metų laiko ir odos ligos. Losjonai ir kremai pasižymi labiau drėkinančiomis savybėmis ir mėgstami dėl to, jog puikiai susigeria, gerai drėkina, bet dėl mažo lipidų (riebalų)  kiekio drėkinantis efektas trunka trumpai. Tepalai savo sudėtyje turi daugiau lipidų, užtepti ant odos sudaro riebalinę plėvelę neleidžiančią išgaruoti vandeniui, todėl ilgiau išlieka drėkinantis poveikis. Ne visiems tepalai patinka, nes jie pasižymi lipnumo pojūčiu. Riebesnius,  daugiau riebalų turinčius emolientus verta rinktis atšalus orams, siekiant apsaugoti odą nuo vėjo ar nuožvarbų.

Nors drėkinamieji kremai savo sudėtimi skiriasi, išskiriamos šios pagrindinės kremuose naudojamų sudėtinių medžiagų grupės:

  • Drėkinančios medžiagos (glicerolis, šlapalas, natrio laktatas ir kt.) drėkina raginį sluoksnį, pritraukia vandens iš aplinkos ir minkština odą.
  • Lipidai (parafinas, mineraliniai ar natūralūs aliejai) sumažina vandens išgaravimą iš odos, sukuria apsauginį riebalinį sluoksnį.
  • Konservantai, užtikrina preparato ilgaamžiškumą, antibakterinį poveikį.
  • Emulsikliai, stabilizuoja sudėtines dalis.
  • Kitos medžiagos - niežėjimą mažinančios, regeneraciją skatinančios ir t.t. Šių medžiagų kiekis, koncentracija priklauso nuo kremo gamintojo pasirinkimo.

 

Trumpa emolientų istorija

Manoma, kad pirmasis emolientas yra „COLD“ kremas, kurį išrado graikų mokslininkas ir gydytojas Klaudijus Galenas, gyvenęs Romos imperijoje maždaug 129–200 m. Šis kremas buvo daugiausiai sudarytas iš natūralių aliejų ir vaškų, ir buvo naudojamas gydymui, o ne kasdienei odos priežiūrai. 20 amžiuje industrializavus emolientų gamybą žmonės jau reguliariai naudojo muilą ir įvairius drėkinamuosius kremus odos priežiūrai. Šiomis dienomis progresas nestoja, emolientai papildomi naujomis sudėtinėmis dalimis, atsirado net terminas apibūdinantis naujos kartos emolientus - emolientai plus. Emolientais plus vadiname drėkinančius kremus, kurie savo sudėtyje turi medžiagų tokių, kaip saponinas, flavanoidai, riboflavinai iš avižų daigų ar bakterijų lizatai iš Aquaphilus dolomiae or Vitreoscilla filiformis, padedačių geriau atstatyti odos apsauginę funkciją, sumažinti varginančius atopinio dermatito simptomus ir turi teigiamos įtakos odos mikrobiotai.

 

Emolientai ir atopinis dermatitas

Mokslas jau įrodė, kad emolientus naudojant reguliariai ir pakankamais kiekiais, sumažėja odos sausumas, niežėjimas, mažiau vandens išgaruoja  iš odos (mažesnis transepiderminis vandens netekimas, TEVN, ang: transepidermal water loss, TEWL), rečiau ir trumpiau vargina dermatito paūmėjimai, sunaudojama mažiau vaistų, tokių kaip kortikosteroidai.

Atlikti keli klinikiniai tyrimai parodė, kad emolientų tepimas nuo gimimo, galimai sumažina riziką susirgti alerginėmis ligomis vėlesniame amžiuje (bronchine astma, atopiniu dermatitu). 

Kol kas trūksta vientisų studijų nustatančių tinkamą emoliento kiekį ir tepimo dažnį sergantiems atopiniu dermatitu. Rekomenduojama naudoti taip dažnai ir tokiais kiekiais, kad sumažėtų odos sausumas, dažniausiai bent du kartus per dieną, tepant viso kūno odą.  Paskaičiuota, kad sergantieji  AD per savaitę turėtų sunaudoti iki 100 g emoliento vaikui ir iki 500 g - suaugusiems. Kadangi emolientai daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, kol kas nekompensuojami, jie retai tepami tinkamais kiekiais ir dažniu.

 

Kaip pasirinkti tinkamą drėkinamą kremą?

Drėkinančiu kremu patepkite sveiką, neišbertą odą. Jei deginimo jausmo, paraudimo, niežėjimo užtepus ant sveikos odos nejuntate, kremas maloniai tepasi, nekyla noras jo nuvalyti ir po 20 minučių patepta odos vieta dar išlieka drėgna, reiškia kremas Jums tinka.

REKOMENDACIJOS  dėl drėkinamų kremų naudojimo sergant atopiniu dermatitu (remiantis Europos ir Lietuvos dermatovenerologų ir alergologų klinikinių imunologų rekomendacijomis):

  • Emolientai turi būti skiriami visiems pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, kaip gydymo dalis.
  • Rekomenduojama emolientus naudoti kasdien bent 2 kartus per dieną, tepant viso kūno odą.
  • Emolientai turi būti naudojami tiek pagerėjimo, tiek ligos paūmėjimų metu.
  • Emolientai turi būti naudojami adekvačiais kiekiais, rekomenduojamas minimalus emoliento kiekis yra 100 g/sav. vaikams ir 250 g/sav. suaugusiems.
  • Šaltuoju metų laiku rekomenduojami daugiau lipidų savo sudėtyje turintys emolientai.
  • Ilgalaikis emolientų vartojimas suretina egzemos recidyvų dažnį, sutrumpina paūmėjimų trukmę, sumažina naudojamų gliukokortikosteroidų kiekį.
  • Emolientų naudojimas sumažina riziką susirgti kitoms alerginėmis ligomis, tokiomis, kaip bronchinė astma.

 

Literatūra

  1. Wollenberg A, Barbarot S, Bieber T, Christen-Zaech S, Deleuran M, Fink-Wagner A, et al. Consensus-based European guidelines for treatment of atopic eczema (atopic dermatitis) in adults and children: part I. J Eur Acad Dermatology Venereol. 2018;32(5):657–82.
  2. Wollenberg A, Oranje A, Deleuran M, Simon D, Szalai Z, Kunz B, et al. ETFAD/ EADV Eczema task force 2015 position paper on diagnosis and treatment of atopic dermatitis in adult and paediatric patients. J Eur Acad Dermatology Venereol. 2016;30(5):729–47. Inga Kisielienė, Dr. Jūratė Grigaitienė, Doc. dr. Vesta Kučinskienė, Doc. dr. Laura Malinauskienė, Dr. Anželika Chomičienė, Doc. dr. Audra Blažienė, Prof. dr. Brigita Šitkauskienė, Doc. dr. Jūratė Staikūnienė, Prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.„Atopinio dermatito diagnostikos ir gydymo rekomendacijos“. Mokomoji knyga. 2019, Vilnius.
  3. Dinkloh A, Worm M, Geier J, Schnuch A, Wollenberg A. Contact sensitization in patients with suspected cosmetic intolerance: results of the IVDK 2006-2011. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology : JEADV. 2015 29:1071-81.
  4. Breternitz M, Kowatzki D, Langenauer M, Elsner P, Fluhr JW. Placebo-controlled, double-blind, randomized, prospective study of a glycerol-based emollient on eczematous skin in atopic dermatitis: biophysical and clinical evaluation. Skin. Pharmacol Physiol 2008;21:39-45.
  5. Simpson EL, Chalmers JR, Hanifin JM, Thomas KS, Cork MJ, McLean WH, et al. Emollient enhancement of the skin barrier from birth offers effective atopic dermatitis prevention. The Journal of allergy and clinical immunology. 2014;134(4):818-23. Epub 2014/10/06.
  6. Horimukai K, Morita K, Narita M, Kondo M, Kitazawa H, Nozaki M, et al. Application of moisturizer to neonates prevents development of atopic dermatitis. The Journal of allergy and clinical immunology. 2014;134(4):824-30 e6. Epub 2014/10/06.
  7. Verallo-Rowell VM, Dillague KM, Syah-Tjundawan BS. Novel antibacterial and emollient effects of coconut and virgin olive oils in adult atopic dermatitis. Dermatitis 2008;19:308-15.
  8. Grimalt R, Mengeaud V, Cambazard F. The steroid-sparing effect of an emollient therapy in infants with atopic dermatitis: a randomized controlled study. Dermatology 2007;214:61-7.
  9. Tan WP, Suresh S, Tey HL, Chiam LY, Goon AT. A randomized double-blind controlled trial to compare a triclosancontaining emollient with vehicle for the treatment of atopic dermatitis. Clin Exp Dermatol 2010;35:e109-12.
  10. Hon KL, Ching GK, Leung TF, Choi CY, Lee KK, Ng PC. Estimating emollient usage in patients with eczema. Clin Exp Dermatol 2010;35:22-6.
  11. Eichenfield LF, Tom WL, Berger TG, Krol A, Paller AS), Schwarzenberger K, et al. Guidelines of care for the management of atopic dermatitis: section 2. Management and treatment of atopic dermatitis with topical therapies. J Am Acad Dermatol. 2014 Jul;71(1):116-32. doi: 10.1016/j.jaad.2014.03.023. Epub 2014 May 9.
PASIDALINTI

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie atopinį dermatitą

Ar vaikas gali išaugti atopinį dermatitą? Ką daryti, jeigu po ilgo gydymo vėl atsiranda odos uždegimas? Kaip pagerinti vaiko miegą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja dermatovenerologė, Egzemos mokyklos lektorė Inga Kisielienė.

Skaityti daugiau
skaityti 5 minutes

Atopiškos odos priežiūra vasarą

Didžiai daliai sergančių atopiniu dermatitu vasaros metu odos būklė pagerėja dėl priešuždegiminio saulės spindulių poveikio. Tačiau karštis skatina prakaitavimą, o prakaitas gali sudirginti odą, ypač tose srityse, kur oda trinasi (raukšlės, rūbų kraštas). Karštomis dienomis rekomenduojama dėvėti neaptemptus, o laisvus, natūralaus pluošto (lininiai, šilkiniai, medvilniniai) rūbus.

Skaityti daugiau
skaityti 7 minutes

Ar yra kokių nors profilaktinių gudrybių, kaip atopinio dermatito būtų galima išvengti, jei tėvai žino, kad vaikas šią ligą gali būti paveldėjęs?

Atopinis dermatitas gali būti paveldėtas. Kartais stebimasi, kad daug vaikų serga šia liga ir tais atvejais, kai šeimoje daugiau niekas neserga alerginėmis ligomis. Bet jei geriau paieškotume, išsiaiškintume, kad vis tiek vienas ar kitas sausą odą turintis žmogus šeimoje yra.

Skaityti daugiau
skaityti 5 minutes