2021 22 kovo d.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie atopinį dermatitą
Ar vaikas gali išaugti atopinį dermatitą? Ką daryti, jeigu po ilgo gydymo vėl atsiranda odos uždegimas? Kaip pagerinti vaiko miegą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja dermatovenerologė, Egzemos mokyklos lektorė Inga Kisielienė.
- Kuo tepti kūdikio veiduką einant į lauką žiemą, vasarą? Kada nevesti į lauką žiemą (kiek laipsnių šalčio)?
Einat į lauką žiemą kūdikio/vaiko veiduką patepkite riebiu tepalu, kurio sudėtyje yra daug lipidų (pvz., vazelinu, parafinu, taukmedžiu/sviestmedžiu ir pan.). Jis sudarys apsauginį sluoksnį nuo šalčio. Kremai, kurie savo sudėtyje turi vandens (drėkinantys kremai) žiemos metu turi būti užtepti bent 2 valandos prieš einant į lauką.
Vasaros metu galite tepti įprastus drėkinančius kremus. Jei diena saulėta ir būsite tiesioginiuose saulės spinduliuose, rekomenduočiau patepti kremu su apsauga nuo saulės ir nepamiršti galvos apdangalo.
Kūdikių odą saugoti būnant lauke rekomenduojama, kai oro temperatūra žemiau - 10°C. Tačiau reikia nepamiršti jutiminės temperatūros. Esant vėjui, snygiui, oda gali sušalti ir prie nedidelės minusinės temperatūros.
- Kokį tepalą naudoti nuo paraudimų?
Odos paraudimams raminti galima naudoti kremus su cinko oksidu ar dekspantenoliu. Jei atsiranda egzemos bėrimai, paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas, nuokasos, reikalinga pradėti tepti gydomąjį priešuždegiminį vaistą (kortikosteroidą ar kalcineurino inhibitorių).
- Atopinis dermatitas buvo nustatytas, kai vaikui buvo 1.5 metų, tačiau suėjus dviems metams situacija kaip ir pagerėjo, ir dermatito nebeliko. Ar vaikas gali jį išaugti, ir jei dabar situacija yra gera, ar AD neatsinaujins vaikui kiek paaugus?
Pagal klinikinių studijų duomenis apie 90 proc. vaikų sergančių atopiniu dermatitu simptomus „išauga“ iki paauglystės. Kol kas neturime galimybių nustatyti, kam atopinis dermatitas pasikartos, o kam ne. Žinoma, kad atsinaujinimo tikimybė yra didesnė tada, kai vaikas atopiniu dermatitu susirgo anksti, sirgo sunkesne forma, jam išsivystė alergija, jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis.
- Kaip pagerinti vaiko miegą? Visą naktį kasosi, nemiega dieną taip pat piktas, irzlus, turim AD nuo 2 mėn. Dabar 1,7 mėn. Ką dar daryti, nes vaikas nuolat piktas?
Visų pirma reikia įvertinti, ar kūno odoje yra bėrimų. Dažnai niežėjimas naktį yra sukeltas nenuslopinto uždegimo odoje. Tokiais atvejais būtina koreguoti gydymą, tepti uždegimą mažinančius vaistus (kortikosteroidą ar kalcineurino inhibitorių).
Jei bėrimų kūne nėra, bet užeina naktiniai niežėjimo priepuoliai, tada juos palengvinti gali vėsūs kompresai, niežėjimą mažinantys purškalai, drėkinamojo kremo patepimas.
- Ar vonioms su balikliu yra kažkoks amžiaus limitas, pavyzdžiui, nuo kokio amžiaus galima pradėti tokias voneles naudoti?
Baliklio vonių naudojimui apibrėžto amžiaus nėra. Prieš atliekant baliklio vonias vaikams iki 2 metų amžiaus rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju. Baliklio vonias rekomenduojama naudoti, kai turime pablogėjusią egzemą, daug nuokasų, šlapiuojančių bėrimų.
- Kaip išvengti odos infekcijos? Stafilokoko?
Visiškai odos infekcijos, stafilokoko, išvengti nepavyks. Šis mikroorganizmas ant pažeistos odos patenka iš aplinkos. Dėl egzemos sukelto uždegimo odos imuninė sistema nesugeba nuo jo apsiginti, todėl stafilokoko bakterija patekusi ant odos sustiprina uždegimą ir egzemos simptomus. Šiuo atveju padės antiseptikai (geriausiai be alkoholio) arba antiseptinės vonios, pavyzdžiui, baliklio vonios.
- Nuo kada galima pradėti fototerapiją: koks anktyviausias amžius?
Fototerapiją UVB 311 nm bangos ilgio spinduliais galima skirti nuo 8 metų amžiaus, bet individualiais atvejais gydytojas gali skirti ir anksčiau, bet ne iki 1 metų amžiaus. Jokiu būdu fototerapijos negalima skirti nepasitarus su gydytoju.
- Šalčio alergija, kaip elgtis?
Jei tai tikrai „šalčio alergija“, greičiausiai kalbama apie šalčio dilgėlinę, kai paveikus šalčiui atsiranda dilgėlinės tipo bėrimas. Tokiais atvejais vengiama šalčio, naudojami antihistamininiai preparatai, lokaliai tepami priešuždegimio poveikio kremai.
Jei kalbame apie atvejus, kai oda išsausėja, pradeda berti egzemos bėrimais atšalus orams, tai tipiška dermatito eiga. Daugelis egzemų pablogėja šaltuoju metų laiku. Oda labiau sausėja dėl klimatinių pokyčių, veikiant šalčiui, vėjui, sausam aplinkos orui. Tokiais atvejais būtina reguliariai odą drėkinti, prieš einant į lauką patepti daugiau lipidų (riebesnį) turintį kremą.
- Mums jau greitai bus 9 metai. Nustatytas atopinis dermatitas. Vaikui neniežti, tačiau veidukas ir alkūnės vaiko visada išbertos. Ar reikia kažką naudoti?
Jei yra bėrimai, rekomenduočiau naudoti priešuždegiminius tepamus vaistus. Jei juos tepate ir nepadeda, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu dėl gydymo plano korekcijos.
- Jeigu po ilgo gydymo vėl atsiranda odos uždegimas, ką daryti? Negi vėl tepti vaistus?
Būna atvejų, kai nepaisant ilgo gydymo kurso vaistais odos būklė vėl pablogėja. Tokiais atvejais reikia tęsti vietinį gydymą, taip pat pasitarti su gydytoju dėl alternatyvių gydymo būdų – jis įvertins odos būklę, ar saugu tęsti kortikosteroidų kremus, ar nėra atrofijos, taip pat ieškoma dirgiklių, sukeliančių dažnus paūmėjimus, taikoma palaikomojo gydymo taktika, o jei reikia, koreguojamas gydymas, medikamentai.
- Ar emolientų efektyvumas nemažėja juos naudojant ilgesnį laiką, ar nereikėtų jų vis pakeisti?
Dalis žmonių gali naudoti tą patį emolientą daug mėnesių, kiti pastebi, kad jo efektyvumas sumažėja. Šis fenomenas aiškinamas tuo, kad su laiku mažėja odoje esančių receptorių jautrumas, taip pat keičiasi įpročiai, nuolat naudojant tą patį preparatą pradedama rečiau, mažiau patepti. Jei Jums emolientas tinka, keisti jo nebūtina. Jei pastebėjote, kad efektas ne toks, koks buvo – pakeiskite.
- Ar esant tokiai didelei minusinei temperatūrai ir tepant tarkim vazeliną ant veido, reikėtų prieš tai patepti veiduką labiau drėkinančia priemone-emolientu?
Nebūtina. Bet jei oda labai išsausėjusi, pleiskanoja, ją sudrėkinkite drėkinančiu kremu, bet ne mažiau kaip 2 valandos einant į lauką. Visais kitais atvejais, žiemą prieš išėjimą į lauką patepkite atvirą odą riebiu tepalu.
- Kaip teisingai drėkinti odą, kada tepti vaistus, t.y. pirma emolientą ir tada vaistus ar atvirkščiai?
Yra įvairių tepimo metodų. Mano nuomone, labiausiai pasiteisinęs ir efektyviausias, bei mažiausiai laiko ir pastangų reikalaujantis, kai pradžioje viso kūno odą tepame emolientu, o jam susigėrus po kelių minučių ant bėrimų tepami vaistai.
- Ar reikia sunerimti, kai lauke labai raudonuoja žandai? Grįžus namo praeina. Apsauginius kremus naudojame.
Sunerimti nereikia. Oda yra jautresnė, labiau reaguoja odos kraujagyslės į šaltį ir vėją.
- Ar jūros vanduo gali pagerinti ar pabloginti AD situaciją?
Įvairiai. Jei odoje nėra aktyvių bėrimų, maudymasis jūroje ir saulė odos būklę dažniausiai pagerina. Jei odoje yra aktyvių paūmėjusių bėrimų, nuokasų, jūros vanduo gali graužti, deginti. Tokiais atvejais kelias dienas gausiai drėkinkite, tepkite priešuždegiminius vaistus, nurimus uždegimui maudytis jūroje galima. Prieš maudantis jūroje, išbertas vietas galima patepti riebiu kremu ar tepalu, sudarančiu plėvelę ant odos.
- Ar saulė gali skatinti dermatitą?
Retesniais atvejais gali. Ypač, kai oda prakaituoja, arba pabūnama ilgiau ir nudegama. Dažniausiai sergantiems atopiniu dermatitu vasaros metu odos būklė pagerėja.
- Kaip prižiūrėti atopišką odą ir saugoti ją nuo saulės spindulių? Ar kremai su spf nepablogins situacijos?
Sergančių atopiniu dermatitu odą nuo saulės saugome taip pat kaip ir sveiką odą. Kremai su SPF odos būklės dažniausiai nepablogins. Kadangi sergantys atopiniu dermatitu turi didesnę tikimybę alerginiams susirgimams, tame tarpe ir kontaktiniam alerginiam dermatitui, rekomenduojama, kad jie būtų be kvapiųjų medžiagų, savo sudėtyje turėtų fizikinių filtrų nuo saulės (titano dioksido, cinko oksido). Rekomenduojama vengti priemonių su kai kuriais cheminiais UV filtrais, tokiais kaip benzofenonas, oksibenzonas, avobenzonas, metoksidibenzoilmetanas, trisiloksanas, oktokrilenas. Nupirkus naują kremą pabandykite juo patepti nedidelį odos plotą ir pažiūrėti, kaip oda reaguoja.
PASIDALINTI
Ar vaikas gali išaugti atopinį dermatitą? Ką daryti, jeigu po ilgo gydymo vėl atsiranda odos uždegimas? Kaip pagerinti vaiko miegą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja dermatovenerologė, Egzemos mokyklos lektorė Inga Kisielienė.
- Kuo tepti kūdikio veiduką einant į lauką žiemą, vasarą? Kada nevesti į lauką žiemą (kiek laipsnių šalčio)?
Einat į lauką žiemą kūdikio/vaiko veiduką patepkite riebiu tepalu, kurio sudėtyje yra daug lipidų (pvz., vazelinu, parafinu, taukmedžiu/sviestmedžiu ir pan.). Jis sudarys apsauginį sluoksnį nuo šalčio. Kremai, kurie savo sudėtyje turi vandens (drėkinantys kremai) žiemos metu turi būti užtepti bent 2 valandos prieš einant į lauką.
Vasaros metu galite tepti įprastus drėkinančius kremus. Jei diena saulėta ir būsite tiesioginiuose saulės spinduliuose, rekomenduočiau patepti kremu su apsauga nuo saulės ir nepamiršti galvos apdangalo.
Kūdikių odą saugoti būnant lauke rekomenduojama, kai oro temperatūra žemiau - 10°C. Tačiau reikia nepamiršti jutiminės temperatūros. Esant vėjui, snygiui, oda gali sušalti ir prie nedidelės minusinės temperatūros.
- Kokį tepalą naudoti nuo paraudimų?
Odos paraudimams raminti galima naudoti kremus su cinko oksidu ar dekspantenoliu. Jei atsiranda egzemos bėrimai, paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas, nuokasos, reikalinga pradėti tepti gydomąjį priešuždegiminį vaistą (kortikosteroidą ar kalcineurino inhibitorių).
- Atopinis dermatitas buvo nustatytas, kai vaikui buvo 1.5 metų, tačiau suėjus dviems metams situacija kaip ir pagerėjo, ir dermatito nebeliko. Ar vaikas gali jį išaugti, ir jei dabar situacija yra gera, ar AD neatsinaujins vaikui kiek paaugus?
Pagal klinikinių studijų duomenis apie 90 proc. vaikų sergančių atopiniu dermatitu simptomus „išauga“ iki paauglystės. Kol kas neturime galimybių nustatyti, kam atopinis dermatitas pasikartos, o kam ne. Žinoma, kad atsinaujinimo tikimybė yra didesnė tada, kai vaikas atopiniu dermatitu susirgo anksti, sirgo sunkesne forma, jam išsivystė alergija, jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis.
- Kaip pagerinti vaiko miegą? Visą naktį kasosi, nemiega dieną taip pat piktas, irzlus, turim AD nuo 2 mėn. Dabar 1,7 mėn. Ką dar daryti, nes vaikas nuolat piktas?
Visų pirma reikia įvertinti, ar kūno odoje yra bėrimų. Dažnai niežėjimas naktį yra sukeltas nenuslopinto uždegimo odoje. Tokiais atvejais būtina koreguoti gydymą, tepti uždegimą mažinančius vaistus (kortikosteroidą ar kalcineurino inhibitorių).
Jei bėrimų kūne nėra, bet užeina naktiniai niežėjimo priepuoliai, tada juos palengvinti gali vėsūs kompresai, niežėjimą mažinantys purškalai, drėkinamojo kremo patepimas.
- Ar vonioms su balikliu yra kažkoks amžiaus limitas, pavyzdžiui, nuo kokio amžiaus galima pradėti tokias voneles naudoti?
Baliklio vonių naudojimui apibrėžto amžiaus nėra. Prieš atliekant baliklio vonias vaikams iki 2 metų amžiaus rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju. Baliklio vonias rekomenduojama naudoti, kai turime pablogėjusią egzemą, daug nuokasų, šlapiuojančių bėrimų.
- Kaip išvengti odos infekcijos? Stafilokoko?
Visiškai odos infekcijos, stafilokoko, išvengti nepavyks. Šis mikroorganizmas ant pažeistos odos patenka iš aplinkos. Dėl egzemos sukelto uždegimo odos imuninė sistema nesugeba nuo jo apsiginti, todėl stafilokoko bakterija patekusi ant odos sustiprina uždegimą ir egzemos simptomus. Šiuo atveju padės antiseptikai (geriausiai be alkoholio) arba antiseptinės vonios, pavyzdžiui, baliklio vonios.
- Nuo kada galima pradėti fototerapiją: koks anktyviausias amžius?
Fototerapiją UVB 311 nm bangos ilgio spinduliais galima skirti nuo 8 metų amžiaus, bet individualiais atvejais gydytojas gali skirti ir anksčiau, bet ne iki 1 metų amžiaus. Jokiu būdu fototerapijos negalima skirti nepasitarus su gydytoju.
- Šalčio alergija, kaip elgtis?
Jei tai tikrai „šalčio alergija“, greičiausiai kalbama apie šalčio dilgėlinę, kai paveikus šalčiui atsiranda dilgėlinės tipo bėrimas. Tokiais atvejais vengiama šalčio, naudojami antihistamininiai preparatai, lokaliai tepami priešuždegimio poveikio kremai.
Jei kalbame apie atvejus, kai oda išsausėja, pradeda berti egzemos bėrimais atšalus orams, tai tipiška dermatito eiga. Daugelis egzemų pablogėja šaltuoju metų laiku. Oda labiau sausėja dėl klimatinių pokyčių, veikiant šalčiui, vėjui, sausam aplinkos orui. Tokiais atvejais būtina reguliariai odą drėkinti, prieš einant į lauką patepti daugiau lipidų (riebesnį) turintį kremą.
- Mums jau greitai bus 9 metai. Nustatytas atopinis dermatitas. Vaikui neniežti, tačiau veidukas ir alkūnės vaiko visada išbertos. Ar reikia kažką naudoti?
Jei yra bėrimai, rekomenduočiau naudoti priešuždegiminius tepamus vaistus. Jei juos tepate ir nepadeda, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu dėl gydymo plano korekcijos.
- Jeigu po ilgo gydymo vėl atsiranda odos uždegimas, ką daryti? Negi vėl tepti vaistus?
Būna atvejų, kai nepaisant ilgo gydymo kurso vaistais odos būklė vėl pablogėja. Tokiais atvejais reikia tęsti vietinį gydymą, taip pat pasitarti su gydytoju dėl alternatyvių gydymo būdų – jis įvertins odos būklę, ar saugu tęsti kortikosteroidų kremus, ar nėra atrofijos, taip pat ieškoma dirgiklių, sukeliančių dažnus paūmėjimus, taikoma palaikomojo gydymo taktika, o jei reikia, koreguojamas gydymas, medikamentai.
- Ar emolientų efektyvumas nemažėja juos naudojant ilgesnį laiką, ar nereikėtų jų vis pakeisti?
Dalis žmonių gali naudoti tą patį emolientą daug mėnesių, kiti pastebi, kad jo efektyvumas sumažėja. Šis fenomenas aiškinamas tuo, kad su laiku mažėja odoje esančių receptorių jautrumas, taip pat keičiasi įpročiai, nuolat naudojant tą patį preparatą pradedama rečiau, mažiau patepti. Jei Jums emolientas tinka, keisti jo nebūtina. Jei pastebėjote, kad efektas ne toks, koks buvo – pakeiskite.
- Ar esant tokiai didelei minusinei temperatūrai ir tepant tarkim vazeliną ant veido, reikėtų prieš tai patepti veiduką labiau drėkinančia priemone-emolientu?
Nebūtina. Bet jei oda labai išsausėjusi, pleiskanoja, ją sudrėkinkite drėkinančiu kremu, bet ne mažiau kaip 2 valandos einant į lauką. Visais kitais atvejais, žiemą prieš išėjimą į lauką patepkite atvirą odą riebiu tepalu.
- Kaip teisingai drėkinti odą, kada tepti vaistus, t.y. pirma emolientą ir tada vaistus ar atvirkščiai?
Yra įvairių tepimo metodų. Mano nuomone, labiausiai pasiteisinęs ir efektyviausias, bei mažiausiai laiko ir pastangų reikalaujantis, kai pradžioje viso kūno odą tepame emolientu, o jam susigėrus po kelių minučių ant bėrimų tepami vaistai.
- Ar reikia sunerimti, kai lauke labai raudonuoja žandai? Grįžus namo praeina. Apsauginius kremus naudojame.
Sunerimti nereikia. Oda yra jautresnė, labiau reaguoja odos kraujagyslės į šaltį ir vėją.
- Ar jūros vanduo gali pagerinti ar pabloginti AD situaciją?
Įvairiai. Jei odoje nėra aktyvių bėrimų, maudymasis jūroje ir saulė odos būklę dažniausiai pagerina. Jei odoje yra aktyvių paūmėjusių bėrimų, nuokasų, jūros vanduo gali graužti, deginti. Tokiais atvejais kelias dienas gausiai drėkinkite, tepkite priešuždegiminius vaistus, nurimus uždegimui maudytis jūroje galima. Prieš maudantis jūroje, išbertas vietas galima patepti riebiu kremu ar tepalu, sudarančiu plėvelę ant odos.
- Ar saulė gali skatinti dermatitą?
Retesniais atvejais gali. Ypač, kai oda prakaituoja, arba pabūnama ilgiau ir nudegama. Dažniausiai sergantiems atopiniu dermatitu vasaros metu odos būklė pagerėja.
- Kaip prižiūrėti atopišką odą ir saugoti ją nuo saulės spindulių? Ar kremai su spf nepablogins situacijos?
Sergančių atopiniu dermatitu odą nuo saulės saugome taip pat kaip ir sveiką odą. Kremai su SPF odos būklės dažniausiai nepablogins. Kadangi sergantys atopiniu dermatitu turi didesnę tikimybę alerginiams susirgimams, tame tarpe ir kontaktiniam alerginiam dermatitui, rekomenduojama, kad jie būtų be kvapiųjų medžiagų, savo sudėtyje turėtų fizikinių filtrų nuo saulės (titano dioksido, cinko oksido). Rekomenduojama vengti priemonių su kai kuriais cheminiais UV filtrais, tokiais kaip benzofenonas, oksibenzonas, avobenzonas, metoksidibenzoilmetanas, trisiloksanas, oktokrilenas. Nupirkus naują kremą pabandykite juo patepti nedidelį odos plotą ir pažiūrėti, kaip oda reaguoja.
Žiedadulkių sezonas ir vokų bėrimai
Atėjus pavasariui, prasidėjus įvairių augalų žydėjimui dalis žmonių pajunta rinokonjuktyvito arba populiariai liaudyje vadinamos “šienligės” simptomus – čiaudulys, paburkusi nosies gleivinė, sunkumas kvėpuojant, skaidrus sekretas iš nosies, perštinčios, sausos akys, patinę vokai. Šie simptomai atsiranda dėl organizmo reakcijos į aplinkoje, ore esančius alergenus, tokius kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės, gyvūnų pleiskanos ar kita.
Skaityti daugiau
Emolientai – atopinio dermatito gydymo pagrindas
Emolientai, dar vadinamieji drėkinamieji kremai – tai medžiagos tepamos ant odos ir skirtos odos drėkinimui. Emolientai naudojami ne tik kasdienei odos priežiūrai, bet yra ir daugelio odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, žvynelinė, kontaktinis dermatitas ir kt. gydymo pagrindas. Taip yra todėl, kad sudrėkinus odą, mes užtikriname ir pagrindinę jos funkciją – apsaugą.
Skaityti daugiau
Atopiškos odos priežiūra vasarą
Didžiai daliai sergančių atopiniu dermatitu vasaros metu odos būklė pagerėja dėl priešuždegiminio saulės spindulių poveikio. Tačiau karštis skatina prakaitavimą, o prakaitas gali sudirginti odą, ypač tose srityse, kur oda trinasi (raukšlės, rūbų kraštas). Karštomis dienomis rekomenduojama dėvėti neaptemptus, o laisvus, natūralaus pluošto (lininiai, šilkiniai, medvilniniai) rūbus.
Skaityti daugiau
