2020 23 gruodžio d.
Kas yra „atopinis maršas“ ir kodėl apie jį turi žinoti kiekvieno „atopiuko“ tėvai?
Tėvams džiaugiantis, kad vaikui atopinio dermatito paūmėjimai retėja, kad oda pagaliau nėra tokia sausa, pleiskanojanti ir galima ramiai miegoti naktį nesistengiant išlaikyti besikasančio mažylio rankų, pasigirsta gydytojo patarimas: stebėkite vaiką, ar neatsiras naujų alergijai būdingų simptomų – čiaudulio, slogos, kosulio ar net dusulio. Nors odos būklė būna jau pagerėjusi, kai alergija maistui nebebūna tokia stipri ar net išnykusi, kai kuriems vaikams gali pasireikšti alergijos aplinkos alergenams simptomai. Ir tai gali reikšti viena – atopinės ligos žygiuoja „atopinio maršo“ keliu.
„Atopinio maršo“ sąvoka apibūdina atopinių ligų progresavimą nuo atopinio dermatito (AD) ankstyvoje vaikystėje iki alerginio rinito ir bronchų astmos išsivystymo vėlesniu vaikystės periodu. „Atopinis maršas“ nurodo natūralią alerginių ligų eigą, pasireiškiančią specifinių IgE antikūnų (sIgE) atsaku ir klinikinių simptomų pasireiškimu tam tikrais gyvenimo periodais. Tačiau, nepaisant „atopinio maršo“ hipotezės populiarumo, mechanizmai, kurie galėtų būti „atopinio maršo“ progresavimo priežastimi, vis dar nėra tiksliai išaiškinti.
Yra žinoma, kad alerginių ligų atsiradimui įtakos turi genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai, tačiau nėra visiškai aišku, kuris veiksnys ir kada lemia ligos išsivystymą, eigą ir sunkumą. Vieniems alerginės ligos išlieka eilę metų, jų pasireiškimas tai sumažėja, tai itin paūmėja, kitiems stebimas pagerėjimas ar visiškas ligos išnykimas bėgant laikui. Tad natūraliai kyla klausimas tėvams, auginantiems „atopiuką“, ar tikrai jam išsivystys alerginis rinitas ir bronchų astma, ar ne visi vaikai toliau keliauja „atopinio maršo“ žingsniu.
Deja, tikslaus atsakymo mokslininkai dar negali pateikti. Nurodoma, kad vienam iš trijų vaikų, kuriam atopinis dermatitas pasireiškė pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, pasireikš „atopinis maršas“ (1).
Tačiau atopinių ligų eiga priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienus iš jų mes galime kontroliuoti, kitų, deja, ne. Didelę reikšmę šių ligų atsiradimui turi paveldimumas. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai bando išskirti genų rinkinius, kurie yra atsakingi už alerginių ligų pasireiškimą ir jų eigą. Deja, nėra vieno vienintelio geno, kuris lemtų alergijos atsiradimą. Kuo daugiau atrandama atopinių ir alerginių ligų genų variacijų, tuo įvairesnė būna šių ligų klinikinė išraiška. Tai gali paaiškinti, kodėl vienodų ligų nėra ir kiekvienas vaikas serga vis kitaip.
Tad ką mes žinome apie „atopinio maršo“ eigą?
Ką tik gimusiam mažyliui, kuris paveldi iš tėvų specifinius genų rinkinius ir kurio galimai laukia atopinės ligos, jokių simptomų dar nebūna. Kai kuriems pirmųjų dienų naujagimiams būna išreikštas odos sausumas, tačiau nei atopija, nei alergija dar nebūna pasireiškusios. Nors yra žinoma, kad IgE gamyba jau prasideda 11 savaičių vaisiui, tačiau jokios specifinės sensibilizacijos (alergenams specifinių IgE) maisto ar aplinkos alergenams virkštelės kraujyje nėra nustatoma (2). Pirmieji IgE veikiantys prieš specifinius maisto alergenus gali atsirasti pirmomis gyvenimo savaitėmis ar mėnesiais. Nepriklausomai nuo kūdikio maitinimo būdo (motinos pienu ar adaptuotu mišiniu), dažniausiai vaikams pasireiškia alergija kiaušinio ir karvės pieno baltymams. Jei susiformuoja gan ryškus specifinių IgE kiekis ir pasireiškia alergija minėtiems maisto alergenams, tai ir būna pirmasis ir pagrindinis rodiklis, kad ateityje gali atsirasti alergija ne tik kitiems maisto, bet ir aplinkoje esantiems, alergenams.
Atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų, pasireiškianti nuolatiniu odos sausumu, niežuliu ir uždegiminiais odos pažeidimais – paraudimu, patinimu, didesnėmis ar mažesnėmis žaizdelėmis. Žinant, kad nemažai sergančių atopiniu dermatitu kūdikių ir mažų vaikų, būna alergiški ir maisto alergenams, dažnai painiojamasi ir manoma, kad atopinis dermatitas yra alergijos maistui išraiška. Tačiau taip nėra. Nurodoma, kad tik 20 – 40 proc. vaikų, sergančių vidutinio sunkumo – sunkiu atopiniu dermatitu, būna alergiški maistui. Tyrimai atskleidė, kad kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui bus išsivysčiusi ir alergija specifiniams maisto baltymams. Tai paaiškinama tuo, kad sergant atopiniu dermatitu ir netinkamai jį kontroliuojant, vaikui intensyviai kasantis, būna sutrikusi odos barjerinė funkcija ir padidėja vandens netekimas tiek pažeistoje, tiek vizualiai nepažeistoje odoje bei vyksta didelės molekulinės masės junginių, tokių kaip alergenai, bakterijos, virusai patekimas per odos vientisumo pažeidimus. Dėl šios priežasties vaikams, sergantiems AD, padidėja rizika išsivystyti alergijai ir infekcinėms odos ligoms. Todėl alergijos maistui pasireiškimas turėtų būti traktuojamas kaip atopinio dermatito komplikacija, o ne kaip gretutinė liga (3).
Yra puikiai žinoma, kad vaikui augant, alergiją maistui jis „išauga“ – t.y. susiformuoja tolerancija. Atopinis dermatitas taip pat daugeliui palaipsniui nurimsta. Bet jei vaikas pradeda čiaudėti, bėga skaidri sloga arba paburksta nosies gleivinė ir tampa sunku pro ją kvėpuoti, atsiranda nosies niežulys, reikėtų atkreipti dėmesį ir nepamiršti, kad sekantys „atopinio maršo“ žingsniai būna alerginis rinitas bei bronchų astma. Tad jei alergija maisto alergenams labiausiai paplitusi tarp mažų vaikų, alergijai aplinkos alergenams išsivystyti reikia daugiau laiko. Ji stebima vaikams paaugus – ikimokykliniame arba ankstyvame mokykliniame amžiuje. Jos išsivystymui didelę reikšmę turi nuolatinis kontaktavimas su aplinkos alergenais – namų dulkių erkėmis ar pvz. katėmis. Jei gyvenama šalyje, kur auga ir žydi beržai, stebima dažnesnė alergija beržų žiedadulkėms. Tose šalyse, kur beržai neauga, alergija šioms žiedadulkėms pasireiškia gerokai rečiau. Tai įrodo, kad ne tik vaikystėje pasireiškusi alergija maistui ir atopinis dermatitas, bet ir aplinkos veiksniai turi didelę įtaką „atopinio maršo“ eigai (4). Beje, kai kuriems vaikams ir pirmaisiais gyvenimo metais tyrimais gali būti nustatomas įsijautrinimas žolių žiedadulkių ar beržo žiedadulkių alergenams, nors klinikinių alerginės slogos simptomų dar nebūna. Tačiau tai jau gali reikšti padidėjusią riziką alerginio rinito pasireiškimui artimiausiais metais (5) ir tolimesnę „atopinio maršo“ eigą.
Daugeliu atvejų alerginis rinitas pasireiškia kartu su bronchų astma. Nors švokštimas, obstrukcija bronchuose gali pasireikšti kūdikystėje, tačiau dauguma šių „ankstyvųjų švokštikų“ dar neserga alergine bronchų astma. Dažniausiai švokštimas mažiems vaikams siejamas su virusine infekcija (RSV, rinovirusine), o ne su alergija. Įprastai vaikus, kurie suserga pirmą kartą obstrukciniu bronchitu, švokščia, gydytojai siunčia konsultacijai pas vaikų alergologus, tačiau mažiems vaikams retai nustatoma alergija aplinkos alergenams. Tačiau ligos pobūdis gali pasikeisti sulaukus mokyklinio amžiaus. Tik besikartojantis arba nuolatinis švokštimas yra siejamas su ankstyvu įsijautrinimu namų alergenams, dažniausiai namų dulkių erkėms ir katėms (6).
Kai vaikas susirenka visą „puokštę“ alerginių ligų, natūraliai tėvams kyla klausimas – ar tai tęsis visą gyvenimą. Vėlgi, vieno atsakymo nėra. Tai labai priklauso nuo ligos sunkumo, eigos ir kontrolės. Netinkamai kontroliuojamos ligos palieka pažeidimus kvėpavimo takuose dėl nuolatinio lėtinio uždegimo, tad ir prognozė būna blogesnė. „Atopinio maršo“ eiga gali būti banguojanti ir kai kuriems ligos išnyksta bėgant laikui. Tačiau jei dominuoja sunkaus laipsnio alergija, rekomenduojamas alergenams specifinis imunoterapinis gydymas, kad nelaukti ir alergines ligas išgydyti.
Žinant visą „atopinio maršo“ eigą, kyla klausimas – ar įmanoma būtų kontroliuoti ligas ir užkirsti kelią „atopiniam maršui“? Taip, mokslininkai bando atsakyti ir į šį klausimą bei pateikia šias rekomendacijas:
- Nors yra įvairių ir kontraversiškų tyrimų rezultatų, vis tiktai šiuo metu rekomenduojamas išskirtinis žindymas iki 6 mėnesių amžiaus kaip prevencinė atopinių ligų priemonė. Jei žindyti nepavyksta, rizikos grupės vaikams rekomenduojama iš karto skirti iš dalies ar visiškai hidrolizuotus karvės pieno mišinius.
- Nustatyta, kad didelės rizikos vaikams, profilaktiškai taikant intensyvią odos priežiūrą emolientais, atopinio dermatito eiga būna lengvesnė arba net užkertamas kelias atopinio dermatito išsivystymui.
- Probiotikų vartojimo didelės rizikos kūdikiams efektyvumas vis dar diskutuotinas, bet daugėja duomenų apie prevencinį jų poveikį.
- Šiuo metu atliekami išsamūs tyrimai ar taikoma ankstyva imunoterapija prieš aplinkos alergenus gali užkirsti kelią „atopinio maršo“ pasireiškimui. Tikiuosi apie šių tyrimų rezultatus sužinosime tikrai greitai.
- Vienas stiprius įrodymus turintis veiksnys palengvinantis arba užkertantis bronchų astmos išsivystymą – tai cigarečių dūmų, aktyvaus ir pasyvaus rūkymo vengimas. Rekomenduojama vengti ne tik vaikui, bet ir dar besilaukiančiai mamai, nes neigiamas poveikis pasireiškia dar esant vaisiui įsčiose.
- Nutukimas taip pat išskiriamas kaip vienas iš rizikos veiksnių bronchų astmos išsivystymui. Tad nutukimo prevencija gali iš dalies palengvinti „atopinio maršo“ eigą. Tinkama mityba, vitaminų kiekio organizme kontrolė, fizinis krūvis taip pat neatsiejami sveikos gyvensenos komponentai galintys palengvinti ir net užkirsti kelią sunkiam „atopiniam maršui“.
- Deja nuolatinis alergenų, ypač aplinkos, vengimas, neduoda teigiamų rezultatų ir neužkerta kelio „atopiniam maršui“. Tačiau alerginių ligų kontrolei tai gali būti reikšminga.
LITERATŪRA
- Van der Hulst A.E. Klip H. Brand P.L. Risk of developing asthma in young children with atopic eczema: a systematic review. J Allergy Clin Immunol. 2007; 120: 565-569
- Lockett, Gabrielle et al. Does Allergy Begin In Utero? Pediatric Allergy and Immunology, 2015; 1:21.
- (Cole, Christian et al. Filaggrin-stratified transcriptomic analysis of pediatric skin identifies mechanistic pathways in patients with atopic dermatitis. J Allergy Clin Immunol Volume 134; 2014;82.91.)
- Kulig M., Bergmann R, Klettke U, Wahn V, Tacke U, Wahn U and the Multicenter Allergy Study Group. Natural course of sensitization to food and inhalant allergens during the first six years of life. J Allergy Clin Immunol; 1999;103(6):1173-1179.
- Hatzler, Laura et al. Molecular spreading and predictive value of preclinical IgE response to Phleum pratense in children with hay fever. J Allergy Clin Immunol 2012;1:8e5
- lli, Sabina et al. Perennial allergen sensitization early in life and chronic asthma in children: a birth cohort study. Lancet.com, 2006, 763:770
PASIDALINTI
Tėvams džiaugiantis, kad vaikui atopinio dermatito paūmėjimai retėja, kad oda pagaliau nėra tokia sausa, pleiskanojanti ir galima ramiai miegoti naktį nesistengiant išlaikyti besikasančio mažylio rankų, pasigirsta gydytojo patarimas: stebėkite vaiką, ar neatsiras naujų alergijai būdingų simptomų – čiaudulio, slogos, kosulio ar net dusulio. Nors odos būklė būna jau pagerėjusi, kai alergija maistui nebebūna tokia stipri ar net išnykusi, kai kuriems vaikams gali pasireikšti alergijos aplinkos alergenams simptomai. Ir tai gali reikšti viena – atopinės ligos žygiuoja „atopinio maršo“ keliu.
„Atopinio maršo“ sąvoka apibūdina atopinių ligų progresavimą nuo atopinio dermatito (AD) ankstyvoje vaikystėje iki alerginio rinito ir bronchų astmos išsivystymo vėlesniu vaikystės periodu. „Atopinis maršas“ nurodo natūralią alerginių ligų eigą, pasireiškiančią specifinių IgE antikūnų (sIgE) atsaku ir klinikinių simptomų pasireiškimu tam tikrais gyvenimo periodais. Tačiau, nepaisant „atopinio maršo“ hipotezės populiarumo, mechanizmai, kurie galėtų būti „atopinio maršo“ progresavimo priežastimi, vis dar nėra tiksliai išaiškinti.
Yra žinoma, kad alerginių ligų atsiradimui įtakos turi genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai, tačiau nėra visiškai aišku, kuris veiksnys ir kada lemia ligos išsivystymą, eigą ir sunkumą. Vieniems alerginės ligos išlieka eilę metų, jų pasireiškimas tai sumažėja, tai itin paūmėja, kitiems stebimas pagerėjimas ar visiškas ligos išnykimas bėgant laikui. Tad natūraliai kyla klausimas tėvams, auginantiems „atopiuką“, ar tikrai jam išsivystys alerginis rinitas ir bronchų astma, ar ne visi vaikai toliau keliauja „atopinio maršo“ žingsniu.
Deja, tikslaus atsakymo mokslininkai dar negali pateikti. Nurodoma, kad vienam iš trijų vaikų, kuriam atopinis dermatitas pasireiškė pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, pasireikš „atopinis maršas“ (1).
Tačiau atopinių ligų eiga priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienus iš jų mes galime kontroliuoti, kitų, deja, ne. Didelę reikšmę šių ligų atsiradimui turi paveldimumas. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai bando išskirti genų rinkinius, kurie yra atsakingi už alerginių ligų pasireiškimą ir jų eigą. Deja, nėra vieno vienintelio geno, kuris lemtų alergijos atsiradimą. Kuo daugiau atrandama atopinių ir alerginių ligų genų variacijų, tuo įvairesnė būna šių ligų klinikinė išraiška. Tai gali paaiškinti, kodėl vienodų ligų nėra ir kiekvienas vaikas serga vis kitaip.
Tad ką mes žinome apie „atopinio maršo“ eigą?
Ką tik gimusiam mažyliui, kuris paveldi iš tėvų specifinius genų rinkinius ir kurio galimai laukia atopinės ligos, jokių simptomų dar nebūna. Kai kuriems pirmųjų dienų naujagimiams būna išreikštas odos sausumas, tačiau nei atopija, nei alergija dar nebūna pasireiškusios. Nors yra žinoma, kad IgE gamyba jau prasideda 11 savaičių vaisiui, tačiau jokios specifinės sensibilizacijos (alergenams specifinių IgE) maisto ar aplinkos alergenams virkštelės kraujyje nėra nustatoma (2). Pirmieji IgE veikiantys prieš specifinius maisto alergenus gali atsirasti pirmomis gyvenimo savaitėmis ar mėnesiais. Nepriklausomai nuo kūdikio maitinimo būdo (motinos pienu ar adaptuotu mišiniu), dažniausiai vaikams pasireiškia alergija kiaušinio ir karvės pieno baltymams. Jei susiformuoja gan ryškus specifinių IgE kiekis ir pasireiškia alergija minėtiems maisto alergenams, tai ir būna pirmasis ir pagrindinis rodiklis, kad ateityje gali atsirasti alergija ne tik kitiems maisto, bet ir aplinkoje esantiems, alergenams.
Atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų, pasireiškianti nuolatiniu odos sausumu, niežuliu ir uždegiminiais odos pažeidimais – paraudimu, patinimu, didesnėmis ar mažesnėmis žaizdelėmis. Žinant, kad nemažai sergančių atopiniu dermatitu kūdikių ir mažų vaikų, būna alergiški ir maisto alergenams, dažnai painiojamasi ir manoma, kad atopinis dermatitas yra alergijos maistui išraiška. Tačiau taip nėra. Nurodoma, kad tik 20 – 40 proc. vaikų, sergančių vidutinio sunkumo – sunkiu atopiniu dermatitu, būna alergiški maistui. Tyrimai atskleidė, kad kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui bus išsivysčiusi ir alergija specifiniams maisto baltymams. Tai paaiškinama tuo, kad sergant atopiniu dermatitu ir netinkamai jį kontroliuojant, vaikui intensyviai kasantis, būna sutrikusi odos barjerinė funkcija ir padidėja vandens netekimas tiek pažeistoje, tiek vizualiai nepažeistoje odoje bei vyksta didelės molekulinės masės junginių, tokių kaip alergenai, bakterijos, virusai patekimas per odos vientisumo pažeidimus. Dėl šios priežasties vaikams, sergantiems AD, padidėja rizika išsivystyti alergijai ir infekcinėms odos ligoms. Todėl alergijos maistui pasireiškimas turėtų būti traktuojamas kaip atopinio dermatito komplikacija, o ne kaip gretutinė liga (3).
Yra puikiai žinoma, kad vaikui augant, alergiją maistui jis „išauga“ – t.y. susiformuoja tolerancija. Atopinis dermatitas taip pat daugeliui palaipsniui nurimsta. Bet jei vaikas pradeda čiaudėti, bėga skaidri sloga arba paburksta nosies gleivinė ir tampa sunku pro ją kvėpuoti, atsiranda nosies niežulys, reikėtų atkreipti dėmesį ir nepamiršti, kad sekantys „atopinio maršo“ žingsniai būna alerginis rinitas bei bronchų astma. Tad jei alergija maisto alergenams labiausiai paplitusi tarp mažų vaikų, alergijai aplinkos alergenams išsivystyti reikia daugiau laiko. Ji stebima vaikams paaugus – ikimokykliniame arba ankstyvame mokykliniame amžiuje. Jos išsivystymui didelę reikšmę turi nuolatinis kontaktavimas su aplinkos alergenais – namų dulkių erkėmis ar pvz. katėmis. Jei gyvenama šalyje, kur auga ir žydi beržai, stebima dažnesnė alergija beržų žiedadulkėms. Tose šalyse, kur beržai neauga, alergija šioms žiedadulkėms pasireiškia gerokai rečiau. Tai įrodo, kad ne tik vaikystėje pasireiškusi alergija maistui ir atopinis dermatitas, bet ir aplinkos veiksniai turi didelę įtaką „atopinio maršo“ eigai (4). Beje, kai kuriems vaikams ir pirmaisiais gyvenimo metais tyrimais gali būti nustatomas įsijautrinimas žolių žiedadulkių ar beržo žiedadulkių alergenams, nors klinikinių alerginės slogos simptomų dar nebūna. Tačiau tai jau gali reikšti padidėjusią riziką alerginio rinito pasireiškimui artimiausiais metais (5) ir tolimesnę „atopinio maršo“ eigą.
Daugeliu atvejų alerginis rinitas pasireiškia kartu su bronchų astma. Nors švokštimas, obstrukcija bronchuose gali pasireikšti kūdikystėje, tačiau dauguma šių „ankstyvųjų švokštikų“ dar neserga alergine bronchų astma. Dažniausiai švokštimas mažiems vaikams siejamas su virusine infekcija (RSV, rinovirusine), o ne su alergija. Įprastai vaikus, kurie suserga pirmą kartą obstrukciniu bronchitu, švokščia, gydytojai siunčia konsultacijai pas vaikų alergologus, tačiau mažiems vaikams retai nustatoma alergija aplinkos alergenams. Tačiau ligos pobūdis gali pasikeisti sulaukus mokyklinio amžiaus. Tik besikartojantis arba nuolatinis švokštimas yra siejamas su ankstyvu įsijautrinimu namų alergenams, dažniausiai namų dulkių erkėms ir katėms (6).
Kai vaikas susirenka visą „puokštę“ alerginių ligų, natūraliai tėvams kyla klausimas – ar tai tęsis visą gyvenimą. Vėlgi, vieno atsakymo nėra. Tai labai priklauso nuo ligos sunkumo, eigos ir kontrolės. Netinkamai kontroliuojamos ligos palieka pažeidimus kvėpavimo takuose dėl nuolatinio lėtinio uždegimo, tad ir prognozė būna blogesnė. „Atopinio maršo“ eiga gali būti banguojanti ir kai kuriems ligos išnyksta bėgant laikui. Tačiau jei dominuoja sunkaus laipsnio alergija, rekomenduojamas alergenams specifinis imunoterapinis gydymas, kad nelaukti ir alergines ligas išgydyti.
Žinant visą „atopinio maršo“ eigą, kyla klausimas – ar įmanoma būtų kontroliuoti ligas ir užkirsti kelią „atopiniam maršui“? Taip, mokslininkai bando atsakyti ir į šį klausimą bei pateikia šias rekomendacijas:
- Nors yra įvairių ir kontraversiškų tyrimų rezultatų, vis tiktai šiuo metu rekomenduojamas išskirtinis žindymas iki 6 mėnesių amžiaus kaip prevencinė atopinių ligų priemonė. Jei žindyti nepavyksta, rizikos grupės vaikams rekomenduojama iš karto skirti iš dalies ar visiškai hidrolizuotus karvės pieno mišinius.
- Nustatyta, kad didelės rizikos vaikams, profilaktiškai taikant intensyvią odos priežiūrą emolientais, atopinio dermatito eiga būna lengvesnė arba net užkertamas kelias atopinio dermatito išsivystymui.
- Probiotikų vartojimo didelės rizikos kūdikiams efektyvumas vis dar diskutuotinas, bet daugėja duomenų apie prevencinį jų poveikį.
- Šiuo metu atliekami išsamūs tyrimai ar taikoma ankstyva imunoterapija prieš aplinkos alergenus gali užkirsti kelią „atopinio maršo“ pasireiškimui. Tikiuosi apie šių tyrimų rezultatus sužinosime tikrai greitai.
- Vienas stiprius įrodymus turintis veiksnys palengvinantis arba užkertantis bronchų astmos išsivystymą – tai cigarečių dūmų, aktyvaus ir pasyvaus rūkymo vengimas. Rekomenduojama vengti ne tik vaikui, bet ir dar besilaukiančiai mamai, nes neigiamas poveikis pasireiškia dar esant vaisiui įsčiose.
- Nutukimas taip pat išskiriamas kaip vienas iš rizikos veiksnių bronchų astmos išsivystymui. Tad nutukimo prevencija gali iš dalies palengvinti „atopinio maršo“ eigą. Tinkama mityba, vitaminų kiekio organizme kontrolė, fizinis krūvis taip pat neatsiejami sveikos gyvensenos komponentai galintys palengvinti ir net užkirsti kelią sunkiam „atopiniam maršui“.
- Deja nuolatinis alergenų, ypač aplinkos, vengimas, neduoda teigiamų rezultatų ir neužkerta kelio „atopiniam maršui“. Tačiau alerginių ligų kontrolei tai gali būti reikšminga.
LITERATŪRA
- Van der Hulst A.E. Klip H. Brand P.L. Risk of developing asthma in young children with atopic eczema: a systematic review. J Allergy Clin Immunol. 2007; 120: 565-569
- Lockett, Gabrielle et al. Does Allergy Begin In Utero? Pediatric Allergy and Immunology, 2015; 1:21.
- (Cole, Christian et al. Filaggrin-stratified transcriptomic analysis of pediatric skin identifies mechanistic pathways in patients with atopic dermatitis. J Allergy Clin Immunol Volume 134; 2014;82.91.)
- Kulig M., Bergmann R, Klettke U, Wahn V, Tacke U, Wahn U and the Multicenter Allergy Study Group. Natural course of sensitization to food and inhalant allergens during the first six years of life. J Allergy Clin Immunol; 1999;103(6):1173-1179.
- Hatzler, Laura et al. Molecular spreading and predictive value of preclinical IgE response to Phleum pratense in children with hay fever. J Allergy Clin Immunol 2012;1:8e5
- lli, Sabina et al. Perennial allergen sensitization early in life and chronic asthma in children: a birth cohort study. Lancet.com, 2006, 763:770
Atopiniu dermatitu sergančių kūdikių primaitinimas. Ko tikėtis?
Nustačius kūdikiui atopinį dermatitą, tėvams kyla nemažai klausimų. Jei kūdikis dar mažas, išskirtinai žindomas ar maitinamas adaptuotais karvės pieno mišiniais, ligą kontroliuoti nėra labai sunku. Ligą provokuojančių veiksnių nėra itin daug, tad svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Tačiau kūdikiui augant daugeliui tėvų kyla klausimas – kaip bus su primaitinimu? Dažnai primaitinimo pradžią lydi baimė, kad vaikui atopinis dermatitas paūmės, bus sunkiau kontroliuoti jo eigą ir galbūt išsivystys alergija mažylio valgomiems maisto produktams.
Skaityti daugiau
Dažniausios tėvų baimės ir klaidos auginant “atopiuką”
Vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, yra dažni svečiai pas gydytojus. Šia liga serga beveik 20 proc. vaikų pasaulyje, todėl apie ją tiek daug įvairiausios informacijos. Tėvams tai tampa tikru iššūkiu - kaip nepasiklysti informacijos gausoje.
Skaityti daugiau
