Mama ir vaikas Atopinis.lt

2020 12 gegužės d.

Psichologiniai atopinio dermatito gydymo aspektai

Dažniausiai emocinis vaiko disbalansas kyla dėl to, kad tėvai labiausiai koncentruojasi ties vaiko odos priežiūra, daug mažiau dėmesio skirdami vaiko emociniams ir kitiems vystymosi poreikiams. Kai odos susirgimo gydymas vaistais nėra veiksmingas arba vieną simptomą keičia kitas, vertėtų pagalvoti apie psichologines ligos priežastis ir kreiptis pagalbos į psichoterapeutą. Psichoterapija yra vienas iš pagalbos būdų, kur tyrinėjami stresą keliantys dirgikliai bei gilinamasi į užgniaužtus, nuslopintus jausmus.

Paskutiniai tyrimai jau įrodė, jog tais atvejais, kai atopinio dermatito gydymas apima emocinius veiksnius, pavyksta pasiekti daug geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, atopinį dermatitą turinčių vaikų tėvai, kurie lankė psichoterapiją, pasiekė greitą ir ilgalaikį vaiko odos būklės pagerėjimą, jų vaikai buvo geriau emociškai ir socialiai prisitaikę. Darbas su tėvų emocijomis veikia kaip didesnių sunkumų prevencija, ypatingai, jei liga prasidėjo kūdikystėje. Kadangi patiriamas stresas yra svarbus atopinio dermatito veiksnys, darbas su psichologine, emocine atopinio dermatito puse turėtų būti nemažiau svarbi ir įprasta ligos gydymo dalis.

Patarimai, kaip padėti sau ir vaikui

Svarbu ieškoti būdų, kaip padėti sau ir vaikams sumažinti stresą ir sureguliuoti kortizolio kiekį.

  1. Veskite dienoraštį kada, kokiomis sąlygomis ir kaip pasireiškia atopinio dermatito simptomai. Eidami pas gydytoją pateikite jam platesnį simptomatikos kontekstą. Gali būti, kad jūsų ar jūsų šeimos jaučiamas stresas ir nerimas dėl kokių nors svarbių gyvenimo įvykių (nemalonumų darbe, koncerto, naujos aplinkos, kitos vaiko ligos, šventės ir t.t.) paskatino arba tapo priežastimi ligos simptomų.
  2. Fizinis kontaktas, prisilietimai. Prisilietimai yra būtina kūdikio sveiko vystymosi dalis. Svarbu ne tik kad tėvai kuo dažniau liestų kūdikį, bet ir tų prisilietimų kokybė, kūno vieta bei trukmė: laikymas ant rankų, supavimas, mylavimas, kutenimas, glostymas, pirštukų žaidimai, apkabinimas. Kuo daugiau vaikas patiria geros patirties, tuo geriau vystosi jo smegenys, o jis pats emociškai vystosi suvokdamas save kaip gerą, aktyvų, vertą meilės ir priežiūros. Įsiveskite ritualą – paglostyti galvą ar padaryti masažą prieš miegą. Visada atliepkite emocinius kūdikio poreikius, nuraminkite, jei verkia, paimdami ant rankų. Nebijokite, savo dėmesiu vaiko neįmanoma išlepinti, išlepinti gali tik ribų nebuvimas.
  3. Akių kontaktas ir kalbėjimas. Žiūrėjimas pagrindiniam prieraišumo asmeniui į akis bei jo balso klausymas vaiką veikia raminančiai. Turėkite bent valandą laiko šeimoje be kompiuterių, televizorių ekranų, telefonų. Dainuokite lopšines, skaitykite vaikui pasakas, net jei jis pats jau moka skaityti.
  4. Laikas žaidimui ir buvimui kartu. Svarbu, kad vaiko odos priežiūra netaptų vieninteliu laiku, kai jūs esate kartu su vaiku. Skirkite laiko žaidimui, piešimui ar kitai bendrai veiklai bent 20 min per dieną arba vieną valandą per savaitę. Tai turi būti tik jam vienam skirtas laikas, individualus, specialiai suplanuotas. Kai tėvai patenkina šiuos emocinius vaiko vysytymosi poreikius, didėja vaiko savivertė, pasitikėjimas savimi, mažėja nerimo ir elgesio problemų.
  5. Valgymas ir gėrimas. Pasirūpinkite, kad maži vaikai turėtų užkandžių ir vandens atsigerti maždaug kas 2 val. Tyrimais įrodyta, kad negavus maisto ir vandens tokiu dažnumu gali kristi gliukozės kiekis organizme, išsiskirti daugiau kortizolio (streso hormono). Gliukozė būtina viso organizmo veiklai, ypač smegenųir nervų sistemos. Todėl turėkite su savimi užkandžių ir vandens išvykę iš namų ilgesniam laikui, įdėkite jų vaikui į mokyklą. Užkandžiams tinka uogos, datulės, bananai, razinos, ryžių ar kukurūzų traškučiai ir pan.
  6. Poilsis ir nieko neveikimas. Peržiūrėkite vaiko dienotvarkę. Kartais dėl pervargimo ar per didelės stimuliacijos vaiko nervų sistema išsiderina, kiekvienoje naujoje aplinkoje reikia iš naujo prisitaikyti, kas kelia papildomą stresą. Gal vertėtų atsisakyti kelių didelių įvykių per dieną, nevertėtų vesti vaiko po darželio į prekybos centrą. Vaikams iki 3 metų būreliai nėra reikalingi, o darželinukams bei pirmokams tikrai nereikia daugiau nei vieno būrelio. Gali būti, kad ir tėvų dienotvarkė perkrauta, dėl ko jūs patys stresuojate.
  7. Vizualizacija, relaksacija. Didesnius vaikus galima išmokyti įvairių atsipalaidavimo pratimų, pvz., lėtai kvėpuoti, lėtai skaičiuoti atbuline tvarka. Tam tikrų dalykų įsivaizdavimas padeda palengvinti savijautą, pvz. šalto ledo kompresas ant niežtinčios vietos.
  8. Nerimo įveikimo strategija. Paieškokite su vaiku jam tinkamų nerimo įveikimo strategijų, kurias galėtų pritaikyti kilus stresui, pvz. šlykštukų maigymas, spalvinimas, supimasis, magnetinių rutuliukų dėliojimas.
  9. Būkite su vaiku “čia ir dabar” bei pasirūpinkite savimi. Pavargusiems tėvams svarbu atsistatyti, kad prie vaiko galėtų grįžti ramesni, pasirengę pasirūpinti vaiku ramiai ir be susierzinimo. Tam svarbu bent valandai atsitraukti nuo vaiko priežiūros, skirti laiko sau: sportuoti, skaityti, medituoti, relaksuoti, vizualizuoti, pasivaikščioti, pabendrauti su draugais. Kiekvienas turi inidividualų būdą, kaip atsipalaiduoti, todėl svarbu atrasti savąjį.
  10. Pakeiskite aplinką. Kai kurie tyrimai rodo, kad paciento išėmimas iš kasdienės stresinės aplinkos yra vienas pagrindinių veiksnių simptomų palengvinimui. Žmonės gali galvoti, kad kažkas jų namuose sukelia vaikui alergiją, tačiau priežastis gali būti namuose patiriamas kasdienis stresas. Tikėtina, jog išvykus atostogų tėvai ir vaikai atsipalaiduoja, tuomet ligos simptomai palengvėja.

Psichoterapija gali padėti tėvams saugioje erdvėje tyrinėti jiems kylančius dirgiklius, ieškoti būdų juos apeiti, pasikalbėti apie savo patiriamus ir nuslopintus jausmus. Pajutę, kad jų jausmai gali būti suprasti ir atlaikyti, tėvai gali labiau atlaikyti vaiko jausmus. Vyresni vaikai taip pat gali lankyti psichoterapiją, tačiau kuo vaikas mažesnis, tuo daugiau bus naudos, jei į psichoterapiją eis patys tėvai.

PASIDALINTI

Atopinis dermatitas ir vaiko bei tėvų ryšys

Atopinio dermatito ir emocinio disbalanso ryšys jau atrastas daugiau nei prieš 60 metų. Dar 1940 – 1950 metais vaikų atopinis dermatitas buvo siejamas su nepakankamai geru motinišku rūpesčiu bei nesaugiu vaiko ryšiu su mama.

Skaityti daugiau
skaityti 5 minutes

Atopinio dermatito ir emocijų sąsajos

Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kokios yra atopinio dermatito priežastys. Manoma, jog jautriai sureaguoja žmogaus imuninė sistema. Ilgai buvo galvojama, jog tam įtakos turi paveldimumas ar alergijos. Tačiau egzema bei atopinis dermatitas turi ir psichologinių aspektų.

Skaityti daugiau
skaityti 2 minutes

Nauji mokslo metai – iššūkis atopiniu dermatitu sergantiems vaikams ir jų tėvams

Tyrimai rodo, jog vidutinio sunkumo ir sunkų atopinį dermatitą turintys mokyklinukai patiria dvigubai daugiau psichologinių ir socialinių problemų ugdymo įstaigoje nei kiti vaikai. Jie turi didesnę riziką patirti atstūmimą, izoliaciją ar patyčias dėl savo ligos. Kitiems vaikams gali neįprastai atrodyti atopiniu dermatitu sergančio vaiko oda (raudoni skruostai, pleiskanojanti oda, bėrimai), jos priežiūros ritualai.

Skaityti daugiau
skaityti 7 minutes