2020 14 gruodžio d.

Koronaviruso kontekste: iššūkiai turint atopiniu dermatitu sergantį vaiką

Vaikai dažniausiai turi vidinį atsparumą įvairiems neigiamiems įvykiams ir juos įveikia lengviau nei suaugę. Vis dėlto, tai nereiškia, jog jie negali patirti trauminių ar stresinių išgyvenimų, kurie paliks pėdsaką jų psichikoje.

Pandemijos situacija sukelia didžiulę nežinomybę, nes mes nežinome, kas bus, kiek visa tai truks. Nauji apribojimai vis įvedami arba atšaukiami ir tai reikalauja naujo prisitaikymo ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Negalėjimas lankyti mokyklos ar darželio, neturėjimas struktūruotos dienotvarkės, būrelių apribojimas, negalėjimas susitikti su draugais ir galimybė netekti mylimų artimųjų sukelia daug nerimo. Tėvai nerimauja, vaikai nerimauja. Nerimas ir stresas yra vieni dažnesnių veiksnių, padidinančių atopinio dermatito simptomus.

Jeigu anksčiau atopiniam dermatitui suvaldyti tėvai ir vaikai turėjo „priešnuodžių“ – atpalaiduojančių veiklų: žaidimas kieme su draugais, išėjimas į kiną ir teatrą, susitikimas su draugais, sporto treniruotės, pandemijos situacija atima daugelį šių resursų. Netekę savų resursų tėvai negali būti pakankamai atsparūs vaikų emocijoms, neretai gali reaguoti dirglumu, pykčiu. Vaikai tuo pačiu netenka ne tik savų resursų, bet ir tėvų didesnio atsparumo. Visa ši situacija yra didelis žemės drebėjimas pamatiniam saugumo jausmui.

Saugumo jausmą karantino metu svarbu sąmoningai sukurti namuose. Kas suteikia saugumą?

 

  1. Dienotvarkė

Sudarykite vaiko ir savo dienotvarkę, kad jos kiek įmanoma derėtų tarpusavyje, ir jos laikykitės. Jeigu dirbate iš namų, tuomet susitikimus ir darbus planuokite, kai vaikai gali būti užimti arba miega pietų miego. Kertiniai dalykai dienotvarkėje – kėlimasis, valgymas, miegas, prausimasis, laikas kartu. Šie dalykai kas dieną turi būti kaip uolos – nepajudinami. Visos kitos veiklos svarbu, kad būtų suplanuotos, tačiau kartu ir lanksčios. Tarkim, jei pastebite, kad vaikui labai niežti odą, galima būtų maudynes iš vakaro perkelti į dieną. Tenka laviruoti tarp stabilumo ir prisitaikymo prie situacijos.

Svarbu, kad kitos veiklos būtų apgalvotos iš anksto ir pakankamai įvairios: žaidimai lauke, žaidimai namie, karpymas, lipdymas, namų ruoša ir pan. Pasiruoškite išsitraukti naujų, seniai žaistų žaidimų ar veiklų – tai padės ilgiau užimti vaiko dėmesį. Atkreipkite dėmesį, jog ir jums, ir vaikams, kurie mokosi nuotoliniu būdu, svarbu turėti pertraukėles tarp pamokų ir namų ruošos, kadangi natūralaus ėjimo iš mokyklos laiko neliko. Pasistenkite pertraukėlių metu išeiti į lauką, net ir trumpam, grynas oras padės “pravėdinti galvą”. Mažesniems vaikams būtinai dienotvarkę pateikite paveikslėliais, išklijuokite matomoje vietoje.

 

  1. Taisyklės

Įsiveskite taisykles, kurių jums reikia, kai norite dirbti arba skirti laiko sau. Pavyzdžiui, ženklas ant jūsų durų rodo, kad jums negalima trukdyti. Vaikai negali eiti į jūsų kambarį. Sugalvokite apdovanojimų sistemą už kiekvieną sėkmę – tegu vaikai gauna apdovanojimus. Tarkim, kas kartą, kai leido turėti jums posėdį netrukdydami, gauna spalvotus akmenukus ar lipdukus, kuriuos vėliau gali iškeisti į prizą (skanėstą, žurnaliuką) ar papildomą laiką prie ekrano. Nepamirškite, jog jūsų laikas darbui ir laikas sau yra tokie pat svarbūs.

 

  1. Aplinka

Esant padidėjusiam nerimui, ir jums, ir vaikams reikia erdvės nusiraminti. Žmonės neretai užsidaro vonios kambaryje norėdami pabūti vieni ir atsipalaiduoti. Pasvarstykite, gal vertėtų jums namuose įrengti atsipalaidavimo kampelį. Pasirūpinkite, kad tame kampelyje būtų jauku: pledai, pagalvės, knygos, popierius, spalvinimo priemonės, žvynelių braukymo pagalvė, minkšti žaislai, maloni muzika, šiluma, gal tam tikros atsipalaidavimo priemonės (bėgantis smėlio laikrodis, bėganti želė). Į atsipalaidavimo ar jaukumo kampelį galėtų būti palydimas labai įsiaudrinęs vaikas, jeigu jam reikia pagalbos nurimti. Tai ne bausmės vieta, o vieta padėti vaikui atsipalaiduoti ir nurimti, todėl svarbu palydėti vaiką švelniai, kartais ir skirti laiko pabūti kartu. Ten galėtumėte atsitraukti ir jūs patys, kai situacija tampa „karšta“, jaučiate ateinantį sprogimą. Tokiu būdu rodysite vaikui pavyzdį, kaip elgtis užplūdus jausmams.

 

  1. Ritualai

Atpažinę nemalonias situacijas jūsų vaikui, įvairiais ritualais pasistenkite padaryti jas malonesnėmis. Vieniems tai kėlimasis, kitiems prausimasis, dar kitiems miegas. Pagalvokite, kokie ritualai galėtų būti kartojami kas dieną, kad palengvėtų. Galima keltis ir rengtis su mėgstama daina, prausiantis leisti pasitaškyti vandeniu, o prieš miegą pamirkyti kojas šiltoje vonelėje, paskaityti pasaką, padaryti švelnų nugaros masažą ar tiesiog paglostyti galvą. Bet kokia veikla tampa mielesnė ir vaikai greičiau sutinka ją daryti, jei suaugęs ją atlikdamas yra žaismingas, dainuoja dainą ar skaičiuoja skaičiuotę, skirtą tai konkrečiai veiklai.

 

  1. Žmonės

Nerimą mažina žmonės. Svarbu, kad tie žmonės būtų pastovūs, stabilūs ir pakankamai ramūs. Pandemijos metu vaikai gali būti neramesni ir labiau saugoti tėvus, senelius norėdami žinoti, kur kas eina, kada grįš, kas atvažiuos juos prižiūrėti. Todėl aptarkite tai su vaikais iš anksto, kaip bus rytoj ar net visą kitą savaitę, pvz., kas važiuos į darbą, kas liks namie ir dirbs nuotoliniu būdu, kas atvyks padėti ir kada. Planavimas į priekį, žinojimas visada mažina nerimą.

Skatinkite socialinį bendravimą. Negalėjimas ilgą laiką pasimatyti su draugais ir bendraamžiais gali ilgainiui sukelti neigiamų pasekmių vaikui. Vyresniems vaikams, kurie patys gali susirašyti ir kalbėti telefonu svarbu leisti tai daryti, tačiau užtikrinti, kad jie liktų saugūs internete. Daugiau laiko praleižiant prie kompiuterių ir telefonų padidėja rizika patirti patyčias ir smurtą internete, būti įtrauktiems į pavojingas situacijas. Galbūt verta įdiegti tėvų apsaugos programas į telefonus ir kompiuterius, aptarti tai su vaikais.

Tuo tarpu darželinukai, pradinukai, kad ir kaip ilgėtųsi savo draugų, senelių ar kitų svarbių žmonių, ne visada gali tiesiog paimti ir parašyti geriausiam draugui. Jiems reikalinga suaugusiųjų pagalba suorganizuoti vaizdo skambučius su jų draugais.

Vaikams pagrindiniai žmonės yra tėvai, todėl svarbu pasirūpinti savimi ir savo resursais. Susitarkite šeimoje, kada yra tik jūsų laikas, kurio metu kiti suaugę perima buitį ir vaikų priežiūrą. Labai svarbu, kad tėvai be kaltės galėtų atsitraukti ir pailsėti, pasisemti resursų pirmiausiai sau, kad galėtų duoti vaikams. Iš tuščios stiklinės nieko neįpilsi.

 

  1. Jausmų išreiškimas

Leiskite išreikšti ir priimkite vaikų jausmus. Svarbu, kad tėvai užimtų aktyvų vaidmenį klausdami vaikų, kaip jie jaučiasi, aktyviai klausytų, kai vaikai kalba apie jausmus ir leistų jausmams būti jų nepaneigdami, nenuvertindami, o normalizuodami. Tikrai yra normalu visaip jaustis šioje nenormalioje (pandemijos) situacijoje.

Neslėpkite ir savo jausmų. Jeigu pravirkote, nuliūdote, nebūtinai reikia slėptis ir nesirodyti vaikams. Pasakykite, kad ir jums yra baisu, neramu ir viskas su tuo yra gerai. Jūs irgi turite teisę jaustis, kaip jaučiatės. Pabrėžkite, kad jūsų šeima kartu gali įveikti šį sunkų laikotarpį.

 

  1. Sukurkite bendrą planą

Sukurkite planą, kaip jūsų šeima sieks apsisaugoti nuo viruso ir, kaip sieks apsaugoti kitus. Šis planas svarbu, kad būtų aptartas, užrašytas ar nupieštas su vaikais. Jis gali apimti tiek patalpų vėdinimą ir rankų plovimą, tiek pasilikimą namuose paaiškinant, kad tokiu būdu stengiatės padėti gydytojams ir nesusirgti, nes jie gydo daug sergančių žmonių. Vaikams galima padėti pasijusti aktyviais pagalbininkais. Gal jie gali piešti piešinius ar siųsti laiškus, žinutes, seneliams, gydytojams ar kitiems, tiesiogiai dirbantiems pandemijos metu. Būkite kūrybingi.

 

Jeigu sudėtinga viską suderinti ir laviruoti tarp skirtingų savo, vaikų, sutuoktinio, šeimos poreikių, darbo ir mokymosi reikalavimų, pasinaudokite draugų pagalba, kreipkitės profesionalios pagalbos.

Stebėkite save ir vaikus po pandemijos. Pasibaigus pandemijos situacijai svarbu atkreipti dėmesį į savo ir vaikų emocinę būseną. Būtent po sudėtingų išgyvenimų gali pasireikšti potrauminiai simptomai: atsiribojimas, miego problemos, valgymo įpročių pasikeitimai, padidėjęs nerimas ir baimės. Nedelskite ir kreipkitės pagalbos į psichologus ir psichoterapeutus.

PASIDALINTI

Psichologiniai atopinio dermatito gydymo aspektai

Dažniausiai emocinis vaiko disbalansas kyla dėl to, kad tėvai labiausiai koncentruojasi ties vaiko odos priežiūra, daug mažiau dėmesio skirdami vaiko emociniams ir kitiems vystymosi poreikiams.

Skaityti daugiau
skaityti 5 minutes

Atopinis dermatitas ir vaiko bei tėvų ryšys

Atopinio dermatito ir emocinio disbalanso ryšys jau atrastas daugiau nei prieš 60 metų. Dar 1940 – 1950 metais vaikų atopinis dermatitas buvo siejamas su nepakankamai geru motinišku rūpesčiu bei nesaugiu vaiko ryšiu su mama.

Skaityti daugiau
skaityti 5 minutes

Atopinio dermatito ir emocijų sąsajos

Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kokios yra atopinio dermatito priežastys. Manoma, jog jautriai sureaguoja žmogaus imuninė sistema. Ilgai buvo galvojama, jog tam įtakos turi paveldimumas ar alergijos. Tačiau egzema bei atopinis dermatitas turi ir psichologinių aspektų.

Skaityti daugiau
skaityti 2 minutes