Atopinis dermatitas – ne tik odos liga, bet ir iššūkis visai šeimai - www.atopinis.lt

2019 vasario 4 d.

Atopinis dermatitas – ne tik odos liga, bet ir iššūkis visai šeimai

Sausa, paraudusi, pleiskanojanti, niežtinti vaiko oda verčia tėvus nerimauti ir kreiptis pas dermatologus. Diagnozavus atopinį dermatitą tėvų laukia ilgas kelias ieškant atsakymų, kas sukelia ligos paūmėjimus, kaip specialiai pritaikyti namų aplinką sergančiam vaikui, kokie galimi alergenai. Tačiau tėvams sunkiausia susitaikyti su tuo, kad net darant viską, ko reikia – liga atsinaujina ir grįžta.

Atopinis dermatitas paveikia visą šeimą. Kuomet serga vaikas, tėvai taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais. Ši liga daro didelę įtaką šeimos gyvenimui, rutinai, kasdienėms veikloms. Atopinis dermatitas paveikia kompleksiškai, todėl pažiūrėkime plačiau – kas vyksta su vaiku ir tėvais, kuomet diagnozuojama ši liga.

FIZINĖ SVEIKATA

Vaikas. Jaučia niežėjimą, kasosi. Mažyliui ypatingai sunku miegoti naktimis, vaikas prasčiau užmiega, dažnai pabunda, verkia, šaukia tėvus. Dėl fizinio nuovargio susilpnėja imunitetas, vaikas dažniau serga įvairiomis ligomis.

Tėvai. Jaučiasi fiziškai pavargę, neišsimiegoję, dėl nuolatinio kėlimosi nuraminti vaiką naktimis. Fizinis nuovargis vis kaupiasi. Susilpnėja tėvų imunitetas, jie gali pradėti daugiau sirgti somatinėmis ligomis (pvz., galvos skausmai, širdies ligos ir pan.).

GYVYBINGUMAS

Vaikas. Vaikas irzlus, dirglus, gali greitai susierzinti dienos eigoje. Visa tai lydi nuotaikų kaita, sunkiai sekasi susikaupti. Šalia įprastinio dantų valymo ir prausimosi rytais ir vakarais, vaiko kasdienis higienos ritualas pasipildo būtinomis odos tepimo vaistais bei kremais procedūromis. Tai sukelia papildomą frustraciją.

Tėvai. Ilgalaikis miego, poilsio trūkumas, dažnos stresinės situacijos. Tėvams grįžus po darbų reikia paruošti vakarienę, įveikti dirglesnio vaiko emocijas ir prieštaravimus. Dienotvarkėje laiką atima vaiko odos priežiūros procedūros, kurios ne visada būna lengvai ir draugiškai priimamos. Visa tai atima daug energijos ir kelia papildomą stresą bei įtampą.

EMOCINĖ SVEIKATA

Vaikas. Kyla elgesio ir disciplinos laikymosi problemos. Dirglesniam, neramesniam vaikui sunku draugiškai laikytis dienotvarkės reikalavimų. Jis dažniau priešinasi. Vėliau kai kurie vaikai pajunta, jog liga tėvams kelia ypatingus jausmus, ir gali nesąmoningai naudotis šia situacija prašydami tėvų nusileisti, pagailėti ten, kur reikia laikytis ribų. Tai vadinama antrine ligos nauda.

Tėvai.
Patiria stresą, pasimetimą, dėl to, kiek laikytis ribų ir elgesio taisyklių, disciplinos, kiek gailėti vaiką dėl jo ligos. Patys pavargę ir neišsimiegoję, gali jaustis pasimetę ir bejėgiai. Iš bejėgystės dažnai tėvai pradeda pykti, reaguoti perdėtai audringai arba tampa nenuoseklūs - tai gaili, tai drausmina. Neretai vėliau kyla gailesčio, kaltės jausmai, jei reakcija į vaiko elgesį buvo perdėta.

SOCIALINIS FUNKCIONAVIMAS

Vaikas. Kiti vaikai gali vengti bendrauti dėl kitaip atrodančio vaiko odos, pvz., nenorėti duoti rankos, nepriimti kartu žaisti, atstumti ar net izoliuoti. Taip pat gali būti, jog kiti vaikai ims uždavinėti nepatogius klausimus apie vaiko išvaizdą. Gali tyčiotis.

Tėvai.
Jaučiami apribojimai planuojant atostogas, išvykas. Kartais net ėjimas į svečius ar gimtadienį gali kelti abejonių. Kaip jausis vaikas? Kaip aš? Gali kilti gėdos, kaltės jausmas. Tėvai neretai stengiasi išvengti nepažįstamųjų žvilgsnių ir nepatogių klausimų. Ar pajėgsiu atsakyti? Ar atlaikysiu kitų pamokymus ir komentarus šį kartą? Tėvai iš visų jėgų stengiasi atrodyti, kad kontroliuoja situaciją ir ligą, nors viduje ne visada taip jaučiasi.

PSICHINĖ SVEIKATA

Vaikas. Dažniau turi dėmesio sukaupimo ir aktyvumo sutrikimų (ADHD). Vaikui dėl niežėjimo sunku susikaupti, klausyti tiek darželyje, tiek mokykloje. Siekiant atpalaiduoti susikaupusią įtampą tarp kasymosi ir negalėjimo to daryti, atsiranda didesnis motorinis aktyvumas – vaikas daugiau juda.

Tėvai.
Dažniau serga depresija. Nuolatinis ilgalaikis nuovargis, poilsio stoka, pasimetimas, bejėgiškumas vaikų disciplinavimo situacijose, pyktis, kaltė veda prie psichinės sveikatos pablogėjimo, depresijos. Gali kankinti neigiamos mintys apie save kaip tėvą ar motiną, energijos trūkumas, verksmingumas, liūdesys, beviltiškumas galvojant apie ateitį.

SANTYKIAI

Atopinis dermatitas ir egzema, kaip lėtinė liga, paveikia daugelį sergančio vaiko bei tėvų funkcionavimo sričių. Tačiau tai dar ne viskas. Liga paveikia ir santykius:
Santykius vaiko su pačiu savimi. Santykius tarp tėvų ir sergančio vaiko. Santykius tarp brolių ir seserų. Santykius tarp tėvų ir sveikų vaikų. Santykius tėvų tarpusavyje. Ir dar plačiau – santykius su seneliais, giminaičiais, bendraamžiais, ugdytojais.

Keli pagrindiniai, bendrieji PAGALBOS BŪDAI:

Pagalba vaikui:

• Konsultuokitės su gydytoju dėl tinkamo gydymo paskyrimo jūsų vaikui, tiek farmakologinio, tiek palaikomojo – kaip sumažinti niežėjimą.
• Vykdykite gydytojo nurodymus ir rekomendacijas (namų aplinkos sutvarkymas, maisto, rūbų parinkimas, asmeninė higiena, kasdienis švelnus prausimas ir tepimasis kremais, ir t.t.)
• Užtikrinkite vaikui saugią aplinką be dirgiklių, kuriems jis jautrus
• Aiškinkite vaikui, kad kasymasis nepalengvins jo būsenos. Ieškokite kartu būdų kaip sumažinti stresą ir nukreipti dėmesį.
• Stenkitės bendrauti su kūdikiu ar vaiku ramiai, kantriai, nuosekliai, kad ir kaip esate pavargę. Prisiminkite, jog vaikas jaučia jūsų nerimą bei stresą ir jį perima.
• Naudokite daugiau pagyrimų ir paskatinimų, o mažiau bausmių ir barimo. Tai padės pakelti vaiko savivertę ir išvengti streso, o netinkamo elgesio pokyčiai taikant teigiamus paskatinimus – dar greitesni.
• Aiškinkite vaikui kas vyksta, skatinkite jį rodyti įvairias, net neigiamas emocijas, palaikykite jį.
• Paaiškinkite apie vaiko ligą mokyklai, darželiui, prašykite jų bendradarbiavimo.
• Padėkite vaikui paaiškinti bendraamžiams apie jo ligą. Paruoškite jį įvairioms reakcijoms.
• Patikinkite vaiką, kad jūs jį mylite – kad ir kas benutiktų.
• Jei reikalinga – nelaukite ir kreipkitės pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus, kurie išmokys jus ir vaiką taikyti relaksacijos, įsivaizdavimo technikas, kognityvinės elgesio terapijos ar kitus metodus.

Pagalba tėvams/sau:

• Paskirstykite dienos bei savaitės dienotvarkėje atskirus laikus: laiką vaikui, laiką šeimai, laiką namų tvarkymui ir laiką sau (nepamirškite to!).
• Nesistenkite būti tobulais tėvais. Tobula mama, žmona, mylimąja. Vaikui ir visiems kitiems užtenka pakankamai geros – mamos, žmonos, mylimosios. Patikėkite.
• Išmokite deleguoti darbus ir pasinaudoti kitų pagalba, neužsikraukite visko sau.
• Ieškokite būdų mažinti savo įtampą ir stresą. Gal tai pasivaikščiojimas vakare, gal pagulėjimas vonioje, gal arbatos puodelis skiriant sau 15 min. prieš pradedant vakaro ruošą.
• Jeigu reikia, nedelskite ir kreipkitės profesionalios pagalbos į psichologą, psichoterapeutą. Jūs esate sudėtingoje situacijoje, kuri reikalauja papildomų resursų ir normalu visaip jaustis. Ieškokite pagalbos sau.

PASIDALINTI

Komentarai


Nėra komentarų