2020 21 sausio d.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kokios yra atopinio dermatito priežastys. Manoma, jog jautriai sureaguoja žmogaus imuninė sistema. Ilgai buvo galvojama, jog tam įtakos turi paveldimumas ar alergijos. Tačiau egzema bei atopinis dermatitas turi ir psichologinių aspektų.
Paskutiniai moksliniai ir dermatologiniai tyrimai rodo, jog egzistuoja ryšys tarp odos ir žmogaus emocinės savijautos. Oda gali atspindėti mūsų vidinę savijautą, o emocinis disbalansas gali pasireikšti kaip odos disbalansas. Jeigu žmogus jaučiasi ramus, jo oda lygi, šviesi. Kai jaučiame gėdą – parausta žandai. Jeigu žmogus jaučia stresą, yra piktas, neramus – iš karto reaguoja oda – parausta, gali atsirasti dėmės, rožė ar psoriazė. Oda yra vieta, kur išorė ir vidus susitinka.
Visa tai vyksta dėl automatinės hormoninės reakcijos, kuri veikia kaip žmogaus reakcija į stresą: išsiskiria daugiau kortizolio (streso hormono), adrenalino (aktyvumo hormono), nedidelės dozės testosterono (vyriško hormono), kas lemia sumažėjusi atsparumą ir imunitetą bei didesnį kraujo pritekėjimą. Šiomis biologinėmis reakcijomis galima paaiškinti odos išsausėjimą, paraudimą, vaikų, turinčių atopinį dermatitą, didesnį aktyvumą. Vadinasi, mažindami streso hormono kiekį kraujyje, galime paveikti ir odos būklę. Stresą ir nerimą mažina poilsis, bendravimas su artimais žmonėmis, prisilietimai, geros emocijos.
Odos problemos dažnai yra susijusios su žmogaus emocinėmis problemomis. Žmogus yra holistinė sistema, kur niekas nedingsta ir iš niekur neatsiranda. Užgniaužti ir neišreikšti jausmai: pyktis, nerimas, meilės ir rūpesčio stoka, niekur nedingsta. Neretai jie pavirsta fiziologiniu simptomu, pvz., egzema. Taip organizmas bando pagerinti savo būseną, patiriamą jausmą paslėpdamas po fiziologiniu simptomu. Tuomet oda nesąmoningai panaudojama jausmams jausti, kam ji nėra skirta. Moksliškai tai vadinama Psichosomatika – fizinių simptomų matymas ir jutimas, kurių atsiradimui įtakos turėjo psichologinės priežastys. Šiuo atveju liga atsiranda ar yra sustiprinama psichologinio faktoriaus.
Pandemijos situacija sukelia didžiulę nežinomybę, nes mes nežinome, kas bus, kiek visa tai truks. Nauji apribojimai vis įvedami arba atšaukiami ir tai reikalauja naujo prisitaikymo ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Negalėjimas lankyti mokyklos ar darželio, neturėjimas struktūruotos dienotvarkės, būrelių apribojimas, negalėjimas susitikti su draugais ir galimybė netekti mylimų artimųjų sukelia daug nerimo. Tėvai nerimauja, vaikai nerimauja. Nerimas ir stresas yra vieni dažnesnių veiksnių, padidinančių atopinio dermatito simptomus.
Skaityti daugiauDažniausiai emocinis vaiko disbalansas kyla dėl to, kad tėvai labiausiai koncentruojasi ties vaiko odos priežiūra, daug mažiau dėmesio skirdami vaiko emociniams ir kitiems vystymosi poreikiams.
Skaityti daugiauAtopinio dermatito ir emocinio disbalanso ryšys jau atrastas daugiau nei prieš 60 metų. Dar 1940 – 1950 metais vaikų atopinis dermatitas buvo siejamas su nepakankamai geru motinišku rūpesčiu bei nesaugiu vaiko ryšiu su mama.
Skaityti daugiau